2009 metų filmo pradžia sukuria slogią ir liūdną nuotaiką, pagrindinis herojus Niu suranda viso kaimelio nužudytus kūnus ir supranta, kad liko vienintelis gyvas po Japonų armijos išpuolio 1940 metais žiema. Tačiau tuoj pat paaiškėja, kad liko jam paskirta prižiūrėti olandiška karvė. Šių dviejų išlikusiųjų draugų istoriją ir išvysime.
Filmas vyksta ne chronologine tvarka ir tai viena iš priežasčių, kodėl nuobodu nepasidarys. Jau netrukus nagrinėsime kitą istorijos pusę, kaip čia kvailokas kaimietis Niu buvo paskirtas prižiūrėti karvę, kuri maitina savo pienu kinų sužeistuosius ir kaip jie tampa geriausi draugai.
Čia nutinka daugybė kuriozų, kurie tikrai privers juoktis, nors jau pradžioje mes sužinome, kas laukia. Režisierius unikaliai manevruoja ties drama ir anekdotu. Tai subtilaus absurdiškumo ir tikros dramos kokteilis. Istorijos vingiai irgi sukurti išties gerai, nors kai kurios nemirtingumo scenos lyg pasiskolintos iš Holivudo. Vis tik, kai pats filmas yra pilnas ironijos ir sveiko absurdo, tai nebetrukdo.
Puikiai sukurtas Niu personažas, jei ne jo pasiryžimas, pasiaukojimas ir tas pats jo kvailumas, filmas prarastu visą stuburą. Naivus ir vienišas valstietis, kuriam yra svarbiausia rūpintis karve, kai visur aplink jį supa žmonijos žiaurumas. Šioje vietoje galima lengvai įžvelgti ir save.
Filmas „Karvė“ tikrai vertas dėmesio, jį drąsiai galima rekomenduoti, nors filmui kartais pritrūksta įvairesnės koncepcijos, tačiau istorijos įtaigumas ir žemiškas Niu personažas pritrauks priglusti arčiau filmo. Venecijos kino festivalio kritikai tikrai nebe reikalo labai pozityviai priėmė šį kūrinį. Jei norite nesunkios, subalansuotos, keistos ir nekasdieninės istorijos, filmas „Karvė“ jums.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją