Europos sąjungos valstybėse dėl medikų klaidų per metus žūsta apie 100 tūkstančių ligonių - tokią pribloškiančią statistiką pateikia ir analizuoja pasaulinės verslo strateginio konsultavimo bendrovės „Frost & Sullivan” specialistai, gvildendami pacientų saugos problemas.
Šiandien Jungtinė Karalystė ligonių saugos stygių laiko viena iš didžiausių medicinos problemų. Lietuvoje dėl įvairiausių ligų kas mėnesį miršta apie trys tūkstančiai žmonių, tačiau kiek iš jų žuvo dėl medikų kaltės – tikslios statistikos nėra.
Klaidos nutylimos, patirtis, kad ir kokia ji būtų, ne visada perduodama. Nukentėjusiųjų artimieji reikalauja keršto ir didžiulių piniginių kompensacijų, o visuomenė aršiai smerkia kaltinamuosius. Vieni puola, kiti ginasi. Tik retai šiame kare būna nugalėtojų…
Dauguma tragedijų įvyksta ne iš piktos medikų valios. Dažnai dėl prastos sveikatos priežiūros vadybos, pasenusios, netinkamos medicinos aparatūros, kvalifikuoto personalo stokos. Nemanykime, kad medikų rankose atsidūrusio paciento mirtis išnyksta be pėdsako ir jų bei artimų šeimos narių gyvenime. Pabandykime suprasti, kaip patys medikai ir jų artimieji išgyvena šį jausmą? Ką galėtume daryti geriau, kad nukentėjusiųjų būtų kuo mažiau.
Iš gydytojo lūpų
Dabar į Jungtinę Karalystę emigravęs chirurgas, tėvynėje dažnai operacinėje su skalpeliu besidarbuodavęs po dešimt valandų, o kartais tiesiog savaitėmis gyvenęs didžiulės ligoninės chirurgijos skyriuje, sako, nė vienam nelinkintis išgyventi tokį jausmą.
„Tuo metu, kai padarai viską, o ligonis miršta ant operacinio stalo, yra didžiulė nelaimė”, - gydytojas dar ir dabar, praėjus daugeliui metų, negali pamiršti vienintelio tokio savo praktikoje atvejo.
Jis papasakojo: „Operavome dviese apie septyniasdešimties metų amžiaus moterį, kuriai reikėjo pašalinti sunykusį, didžiulio pūlinio apimtą inkstą. Vienas netikslus skalpelio rėžis ir kraujas šliūkštelėjo ant operacinės lubų. Buvo kliudyta apatinė tuščioji vena. Darėmė viską, ką galėjome, tačiau ligonės atgaivinti nepavyko...
Išėjome iš operacinio bloko labai prislėgti. Koridoriuje mus pasitiko artimieji, rankose laikydami didžiulę puokštę rožių. Tuomet iš visos širdies norėjau, kad po kojų prasivertų žemė”…
Anot gydytojo, kiekvieno mediko darbe būna labai sunkių momentų, kada norisi tiesiog išnykti. Chirurgas neslepia, kad vieni buvę kolegos stresą, nuovargį malšina alkoholiu ar slapta naudoja antidepresantus, dar kiti, neatlaikę slegiančios kaltės naštos, tiesiog nusižudo.
Savo psichikos sutrikimus bei priklausomybės ligas jie privalo slėpti, juk pagal dabartinius įstatymus medikas negali dirbti, jei jam diagnozuojamas psichikos susirgimas. Niekas tokios statistikos neveda, o tarp medikų apie tai atvirai kalbama tik už uždarų durų.
Palygindamas darbą namie ir svetur, gydytojas pasakojo, kad vis tiek, užvėrus operacinės duris, kiekvienas telefono skambutis priverčia krūptelėti, tačiau čia jis jaučiasi saugesnis ne tik dėl gydytojo civilinės atsakomybės draudimo, bet ir dėl egzistuojančio objektyvesnio požiūrio į gydytojo klaidą. Jeigu tai nėra grubus tyčinis aplaidumas ar drausmės pažeidimas, medikai nėra baudžiami, o įvykį išsamiai įvertinus, priimami sprendimai, kad jis ateityje nepasikartotų. Prireikus, gydytojas siunčiamas tobulinti kvalifikaciją.
Jungtinėje Karalystėje neseniai priimtas įstatymas, kad kiekvienas šalies bendrosios praktikos gydytojas, taip pat ir atvykstantys iš užsienio, privalės kasmet atlikti savo veiklos įvertinimą. Taip siekiama užkirsti kelią klaidoms, dar prieš joms įvykstant ir pasitobulinti savo įgūdžius. Tai yra labai svarbus pokytis medicinos reguliavimo srityje per pastarąjį šimtmetį, - iš kurio galėtume pasimokyti ir mes.
Gydytojai nuo kitų metų pradžios turės atlikti metinius įvertinimus, tačiau pacientai nebus informuojami apie jų rezultatus. Vertinimų metu su vyresniuoju kolega bus aptariami skundai, pagyrimai, suteiktų paslaugų statistiniai duomenys ir kiti veiklos rodikliai. Kas penkerius metus, prieš priimant sprendimą pratęsti gydytojui licenziją, kiekvienas jų privalės turėti surinkęs įvertinimus iš 35 pacientų ir kolegų,- pasakojo gydytojas.
Ne tik gydytojai skaudžiai išgyvena savo profesinę nesėkmę, didžiulį emocinį sukrėtimą patiria ir jų šeimos nariai. Abiturientė Klaudija sako, kad nors išaugo dviejų medikų kartų šeimos apsuptyje, ateityje šioje srityje dirbti visiškai nenori. Ji negali pamiršti, kai tėtis – vaikų chirurgas traumatologas, po vieno baisaus atvejo namuose su niekuo nekalbėjo visa savaitę. Ilgai buvo labai prislėgtas. Vaikui buvo skubiai amputuota koja, o kaip paaiškėjo vėliau, gavus tyrimų rezultatus, be to galima buvo apsieiti…
Klaudija apie tai nugirdo netyčia. Tuo metu, kai tėtis nenorėjo nieko matyti, mergaitė labai išgyveno, spėliojo, kas vyksta jų šeimoje… Ji nenori tapti gydytoja, nes bijo suklysti.
Nepageidaujami įvykiai
Medicininėje terminologijoje tokie įvykiai vadinami nepageidaujamais ar pacientų saugos įvykiais. Jie nutinka, o jų sukelti finansiniai nuostoliai prislegia net tokias valstybes, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė bei Australija. JAV nepageidaujami įvykiai medicinoje kasmet kainuoja 17–29 mlrd. JAV dolerių, Jungtinėje Karalystėje Nacionalinė sveikatos tarnyba teisminiams ieškiniams patenkinti išleidžia apie 400 mln. svarų sterlingų. Žinoma, kad 8–12 proc. Europos Sąjungos ligoninėse gydomų pacientų, gaunantys sveikatos priežiūros paslaugas, patiria nepageidaujamus įvykius. O ar Lietuvoje įmanoma suskaičiuoti, kiek kainuoja medikų klaidos? Ar jas galima pamatuoti vien finansine išraiška ir kas daroma, kad tų klaidų būtų išvengta.
Nacionalinės pacientų saugos platformos komiteto dokumentuose akcentuojama, kad Lietuvoje nėra nacionalinės pacientų saugos politikos, nėra koordinuotos veiklos pacientų saugai nacionaliniu lygiu gerinti. Taip pat neturime nacionaliniu lygiu sukurtos funkcionuojančios vienodos pacientų saugos įvykių sveikatos priežiūroje valdymo - registravimo, kaupimo, analizės ir prevencijos sistemos. Todėl stinga tikrų duomenų apie tai, kaip dažnai jie įvyksta, kokias pasekmes jie sukelia, ar galėjo sukelti bei kokios jų atsiradimo priežastys.
Vienas iš šios platformos kūrėjų ir komiteto narių dvi kadencijas ėjęs Europos sveikatos priežiūros kokybės asociacijos (ESQH) valdybos nario pareigas Laimutis Paškevičius teigia, kad sveikatos priežiūroje tradiciškai medicininė nesėkmė ar klaida yra laikoma tobulo profesionalo „moraline nesėkme“, todėl vengiama apie tai kalbėti garsiai, o nesėkmės nagrinėjamos uždarame profesionalų medikų rate.
Dėl to platesniame medikų specialistų būryje pacientų saugos įvykiai, jų priežastys ir pasekmės dažnai nėra sistemingai analizuojamos, iš jų deramai nepasimokama, jos linkę kartotis toje pačioje ar kitoje medicinos įstaigoje. Sveikatos priežiūros kokybės vadybos specialistas teigia, kad klaidos ir nepageidaujami įvykiai sukeliami ne vien medikų ir jie atsitinka ne tik sveikatos sistemoje. Nepageidaujami įvykiai nutinka pilotų, inžinierių, kirpėjų ar bet kokios kitos profesijos atstovų darbe.
Dauguma klaidų ir dėl jų atsiradusių pasekmių pagal kilmę yra ne profesinio pobūdžio, bet sukeltos žmogiškojo veiksnio, o dar dažniau pasireiškia dėl sisteminių vadybos trūkumų, mano sveikatos priežiūros kokybės ekspertas.
„Bėda ta, kad nepageidaujamų įvykių problema medicinoje dažniausiai sprendžiama prevencine prasme neveiksmingu „gaisrų gesinimo“ būdu: nustatant klaidą padariusį asmenį, dažniausiai mediką, jį pasmerkiant ir nubaudžiant, o pacientui atlyginant teismo priskaičiuotą žalą, tačiau nesigilinant į tikrąsias tokių įvykių priežastis, jų neanalizuojant sistemiškai, neįgyvendinant reikalingų prevencinių veiksmų, neužkertant kelią jų pasikartojimui“, - sako jis.
Pasak sveikatos priežiūros kokybės eksperto L. Paškevičiaus, pacientų saugos įvykių valdymo sistemos sukūrimas ir įdiegimas sveikatos priežiūros įstaigose padėtų sumažinti šių įvykių skaičių bei jų sukeliamą žalą pacientams, kartu sustabdytų vis didėjantį visuomenės ir medikų susipriešinimą bei sveikatos priežiūros sistemos patiriamus finansinius ir kitus nuostolius.
Blogas obuolys ar neprižiūrima obelis
Klysti yra žmogiška, žmonių fizinės ir protinės galimybės yra ribotos. Žmonės klysta net manydami ar tikėdamiesi, kad jie turi ar gali dirbti be klaidų net ir esant sudėtingoms sąlygoms, kai trūksta laiko sprendimams priimti, išteklių, esant nuovargiui, veikiant nepalankiems aplinkos veiksniams.
Pasak L. Paškevičiaus, visuomenėje vyrauja du požiūriai į žmogaus, taip pat ir mediko, klaidas. Tradicinis požiūris, pagrįstas „blogų obuolių“ teorija, pažymi, kad klaidas daro „blogi“ žmonės, nes „geri“ – neklysta. Visos sistemos funkcionuotų gerai, jei nebūtų nepatikimų, klystančių žmonių. Todėl reikia eliminuoti „blogus“ žmonės ir klaidos išnyks savaime. Kitaip sakant, iš obuolių pintinės reikia išmesti sugedusius obuolius ir viskas bus gerai.
Remiantis šiuo plačiai paplitusiu požiūriu bei pripažįstant, kad medikas, jo profesinės veiklos trūkumai yra pagrindinė nepageidaujamų įvykių priežastis, manoma, kad svarbiausia yra surasti „kaltininką“, jį nubausti, nušalinti nuo praktikos ir tuomet ligoninė taps saugi. Deja, taip nėra. Pacientų saugos srityje atlikti moksliniai tyrimai parodė, žmogaus klaida yra ne nepageidaujamo įvykio priežastis, bet greičiau simptomas ar pasekmė giliau glūdančių sisteminių problemų, dažnai sąlygotų prastos vadybos.
Sudėtingose sistemose nepageidaujami įvykiai įvyksta susiklosčius tam tikroms situacijoms dėl susidariusių kelių nepalankių veiksnių bei susilpnėjus apsauginiams barjerams. Taigi, problemos slypi daugiau pačiose sistemose, negu žmonėse, - tai yra modernus požiūris į žmogaus klaidas, pagrįstas „sisteminių trūkumų“ teorija.
“Darant prielaidą, kad medikai klysta kaip ir visi kiti žmonės („Errare humanum est“ – klysti yra žmogiška), sisteminė klaidų analizė, saugiklių nuo klaidos pasikartojimo įdiegimas, sudarymas galimybės kitiems medikams ir sveikatos vadybininkams pasimokyti iš kolegų klaidų suteiktų daug daugiau naudos, nei nesėkmę patyrusių darbuotojų - „blogų obuolių“ – išrankiojimas ir pašalinimas. Kadangi žmogaus klaidos yra neišvengiamos, jos neturėtų būti tapatinamos su kalte ir gėda, nes tai skatina žmonių savisaugą ir savigyną, taip pat užkerta kelią nustatyti klaidas ir iš jų mokytis“, - teigia L. Paškevičius.
Strateginio konsultavimo specialistų„Frost & Sullivan” atlikta analizė taip pat yra šio modernaus sveikatos saugos požiūrio pusėje. Jų atlikti tyrimai patvirtina, kad visoje Europos sąjungoje taikant visapusišką pacientų saugos sisteminių metodų strategiją, tokios žalos galėtų išvengti nuo 50 iki 72 procentų ligonių. Tai užkirstų kelią daugiau negu 750 tūkst. nepageidaujamų įvykių medicinoje ir išsaugotų gyvybes beveik šimtui tūkstančių žmonių.
Visi puikiai žinome, kad tik prižiūrėtas sodas brandina sveikus vaisius. Deja, Lietuvai kol kas nesiseka su sveikatos sodo sodininkais. Štai kur dirva pasireikšti ir daryti pokyčius...
