B. Obama dažnai atvyksta į Europos sostines, pavyzdžiui, Dubliną ar Londoną. Tačiau per penkerius savo valdymo metus jis niekada nesilankė Europos Sąjungos (ES) sostinėje Briuselyje. To nedarys ir šį kartą.
B. Obama Briuselį ignoruoja nepaisant fakto, kad su aukščiausiais ES pareigūnais per Didžiojo aštuoneto suvažiavimą pradėjo derybas dėl „istorinio“ ES ir JAV laisvosios prekybos pakto, rašo euobserver.com.
2008 metais, kai paskutinį kartą viešėjo Berlyne, B. Obama sakė audringą kalbą prie šio miesto Pergalės kolonos. Šį kartą jis kalbės prie Brandenburgo vartų, kurie Šaltojo karo laikais žymėjo ribą tarp Rytų ir Vakarų Berlyno.
Naujausią vietą savo kalbai jis pasirinko žengdamas buvusio Jungtinių Valstijų lyderio Johno F. Kennedy pėdomis. Pastarasis Brandenburgo vartus lankė 1963 metais ir vėliau per garsiąją kalbą prie Berlyno sienos ištarė savo įžymiąją frazę „ich bin ein Berliner“.
Buvęs JAV prezidentas Ronaldas Reaganas 1987 metais taip pat kalbėjo prie Brandenburgo vartų, ragindamas Sovietų lyderį Michailą Gorbačiovą „nuversti“ Berlyno sieną.
Naujausią B. Obamos vizitą taip pat temdo politiniai debesys.
Prieš dvi savaites Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) demaskuotojas Edwardas Snowdenas šokiravo Europą atskleisdamas, jog Amerika šnipinėja ES piliečius, kurie naudojasi tokiais interneto tinklalapiais kaip „Google“ ir „Facebook“.
Nutekėjusi informacija parodė, kad labiausiai iš visų ES šalių šnipinėjama Vokietija.
Savo ruožtu Vokietijos piratų partija, kovojanti už laisvę internete, tuo metu, kai B. Obama sakys savo kalbą, rengia protesto akciją prieš JAV žvalgybą.
Tačiau kai kurie analitikai tvirtina, jog B. Obama yra teisus, ignoruodamas ES sostinę.
Amerikiečių Aspeno instituto Vokietijoje vadovas Charlesas Kingas Mallory IV sakė, jog Vašingtonas yra pakankamai „pragmatiškas“, kad matytų, kas Europoje turi tikrąją valdžią.
„Mums, amerikiečiams, derantis su Europa nuolat kyla problemų – Europoje yra [ES] Taryba, Komisija, Parlamentas. Tai labai sudėtinga. Tai nereiškia, kad Briuselis ignoruojamas, bet Vokietija yra ekonominis Europos variklis. Jungtinių Valstijų administracijai tai yra labai svarbu“, - teigė jis.
Su juo sutiko Olandijos banko „ING Bank“ vyriausiasis ekonomistas Carstenas Brzeskis.
„Berlynas yra Europos valdžios centras“, - sakė jis „Euobserver“.
„Be to, jis seka J. F. Kennedy bei R. Reagano tradicija kalbėti prie Brandenburgo vartų, užuot pasirodžius Rue de la Loi“, - pridūrė jis, turėdamas galvoje Briuselio gatvę, kur įsikūrusios ES institucijos.
C. Brzeskis pažymėjo, kad jei Jungtinės Valstijos nori padaryti įtaką Europai, jos turi „vykti į Berlyną“, kur politiniai sprendimai dėl ES reikalų priimamai dar prieš tai, kol juos formalizuoja ES institucijos.
„ING Bank“ ekspertas teigė, kad artėjant rugsėjo mėnesį numatytiems Vokietijos parlamento rinkimams, „B. Obama nori užsitikrinti, jog monetarinė sąjunga toliau laikysis savo kurso siekti didesnės integracijos“.
Reaguodamos į ekonominę krizę, ES šalys šiuo metu svarsto galimybę sutvirtinti bendrą ekonominį valdymą.
Jos taip pat diskutuoja, ar pernelyg griežtos taupymo priemonės nekenkia augimui.
Tačiau C. Brzeskis prognozavo, kad B. Obama vargu ar spaus Berlyną – didžiausią ES taupymo priemonių šalininką – pakeisti savo poziciją iki rugsėjo rinkimų.