Gamtos diktuojamą reiškinį sutiko pakomentuoti Lietuvos Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės vadovas Eduardas Budrys.
Mokslininko teigimu, „tai – neabejotinai medunešių bičių (lot. Apis mellifera – aut. p.) spiečiaus skrydis“. Vabzdžių šeimai nebetelpant į drevę ar avilį, ieškodama naujos gyvenimo vietos jį palieka senoji motinėlė, paskui kurią seka ir dešimtys tūkstančių bičių darbininkių. Anot E. Budrio, spiečius gali skristi daugiau kaip kilometrą nuo paskutinio nutūpimo vietos. Spietimui pasibaigus, senojoje didžiosios šeimos vietoje bičių paprastai belieka vos 40%.
Bičių spiečiai dažniausiai pastebimi pavasarį (nustojus žydėti medingiesiems augalams) ir, priklausomai nuo vietovės, baigiasi per 2 – 3 savaites, nors gali tęstis ir viso sezono metu. Bičių vaikyti ar naikinti nerekomenduojama, mat jomis neretai pasirūpina naujų spiečių ieškantys bitininkai.
Pasak specialistų, Kauno rajono gyventojams baimintis ar panikuoti nėra jokio pagrindo. Kasmet natūralią kolonijos reprodukciją tęsiantys vabzdžiai žmones puola ypatingai retais atvejais, tačiau artėjant spiečiui patariama sandariai uždaryti namų langus ir duris.