Kam, kai nerimas užplūsta širdį, atsižadame savo ateities ir leidžiam praeičiai griauti gyvenimą? Ar verta? Ar verti tie, kurie mus skaudina, kad mes skęstume prisiminimuose? Ar verti tie, kurie nevertina mūsų pastangų? Verta? Ar verta pradėti gyventi iš naujo? Nevarstant praeities durų ir paliekant visus prisiminimus jiems patiems?
Verta! Pradedam gyventi iš naujo, nevarstom tų durų. Uždarom šiandien ir visiems laikams. Pradedam gyventi nuo šiandien, nuo šios akimirkos! Šiandien, čia, prasideda dvi naujos istorijos, kur ateinantieji atsineš šilumą, kur globos ir mylės. Pasiliks ir bus visada.
Katytei Margytei - maždaug 2 metukai. Pernai vasarą ji dar turėjo namus, rudenį ją jau išmetė laukan. Neabejingų žmonių priglausta, Margutė visą rudenį ir žiemą praleido žmonių rūsyje su kitais dviem likimo nuskriaustais katinėliais.
Margutė neeilinė katytė. Ji visada pirma pasitinka žmogų tiek kieme, tiek rūsyje. Išgirdus žmogaus balsą visada atskuodžia net pasistrykčiodama ir tyliai kažką murmėdama, iš džiaugsmo uodegėle kaip vėliava mojuodama. Ir kaip siuvimo mašinos adata zuja pirmyn atgal, kol ją paglostai ir pakalbini. Tai miela, be galo meili ir labai žmogaus dėmesio norinti katytė. Ji jau sterilizuota, todėl ateityje rūpesčio dėl nepageidaujamo prieauglio tikrai nebus.
Katytė Lūšiukė rasta prie bendrabučio šių metų vasario 17 dieną. Datą atsimename puikiai, nes būtent tądien į naujus namus išlydėjome kitą mūsų globotinę Gilę. Sunku apsakyti, kokie jausmai apima pamačius naminuką gatvėje - suvargusį, purviną, greičiausiai sąmoningai paliktą. Gausybė jausmų verda krūtinėje. Galvoje kyla daugybė klausimų, į kuriuos atsakymus rasti itin sunku.
Iš prigimties pilka katytė buvo purvina, neaišku kiek laiko valkatavusi. Bet laikini namai, meilė ir rūpestis padarė savo. Katytė atkuto, išsivalė kailiuką, išsikedeno iki tokio švarumo, kad pažvelgus į ją švara net akina. Lūšiukė sveikutė, storuliukė, meili. Jau sterilizuota ir dairosi pastovių namučių.
Jos vis tiek tiki stebuklinga meilės galia. Jos nepraranda vilties, kad kažkam bus tomis vienintelėmis rožėmis, kurias norėsis apsaugoti nuo vėjo, darganos, šalčio. Jos nusprendė ieškoti džiaugsmo kitur, gal įsibėgėjančioje vasaroje, o gal artėjančiame rudenyje. Jos įsileidžia į širdį meilę... Įsileidžia tave. Jos prašo pamiršti tai, kas bloga ir atverti širdis. Plačiai atverti. Kai neliks čia vietos abejingumui ir pykčiui, neliks ir vienatvės šalčio.
Kai patikėsime, kad esame vienas kitam reikalingi, kad galime be pykčio ir nuoskaudų pažvelgti vienas kitam į akis, kad galime paduoti ranką ir priešui, neberas mūsų širdyse vietos tamsa.
Jeigu norite suteikti namus kuriai nors iš šių katyčių, skambinkite, atvažiuokite, susipažinkite ir parsivežkite naująją draugę į savo namus: 868441622, Vyta, Vilnius