Moteris tvirtina, kad taip elgiantis kūdikis pradeda „kalbėti“ vos keturių savaičių. Tad ar verta pradėti mokyti kūdikį kalbėti nuo pat gimimo? O gal tėvai nebežino ko nori? Naujoje knygoje apie ankstyvą mokymą kalbėti teigiama, kai tai skatina vaiko protinius gebėjimus visam gyvenimui, skelbia dailymail.co.uk.
Tracey Blake dukters Minnie mėgstamiausia pokalbių tema šiuo metu – meno mokykla. „Kai rugsėjį pradėsiu lankyti meno mokyklą, važiuosiu traukiniu iki Merilbouno ir iš ten toliau eisiu. Man taip pat gali tekti važiuoti autobusu. Reikės pasižiūrėti žemėlapyje“, - sako mergaitė.
Minnie dabar treji su puse, bet ji kalba pilnais sakiniais nuo pusantrų, nors paprastai mažyliai pradeda sklandžiai jungti žodžius į sakinius kažkur tarp dvejų ir trejų metų. Pusantrų metų vaiko norma – nuo dešimt iki dvidešimt atskirų žodžių.
Dabar mergaitės kalbos įgūdžiai atitinka penkiamečio gebėjimus – ji patenkinta pasakoja detalias istorijas, naudoja skirtingus gramatinius laikus. Minnie nuolat pasakoja apie įsivaizduojamus nuotykius jos vadovaujamame vaikų darželyje, kuriame „labai daug vaikų“, apie atostogas Ispanijoje, batų matavimąsi parduotuvėje ir padavėjos darbą populiarioje kavinėje, kurį ji apibūdina kaip „labai varginantį“.
Jos mažasis broliukas Monty, jam ką tik sukako metukai, taip pat netingi pakalbėti. Nors dauguma jo bendraamžių dar tik bando ištarti pirmąjį žodį, berniukas jau sugeba pasakyti „katė“, „ploti“ (tai sakydamas iš širdies ploja rankytėmis), „tėvelis“, „mama“, „močiutė“, „kvar“ ir „labas“.
Kodėl Tracey vaikai ne pagal amžių išsivystę? Dviejų vaikų motina už neįtikėtiną ir kartais labai linksmą vaikų verbalizaciją dėkinga savo gerai draugei ir genialiai kalbos terapeutei Nicolai Lathey.
Moterys prieš dešimtmetį susipažino per savo vyrus, lankiusius vieną mokyklą. Nicola jau penkiolika metų dirbo kalbos terapeute, o jos specializacija – vaikų kalba iki penkerių metų.
Kai Minnie tebuvo dešimt savaičių, Nicola su vyru užsuko į svečius. Visi kartu šnekučiavosi gerdami kavą ir Nicola pastebėjo: „Minnie labai kalbi, ar ne? Mes ką tik turėjome ilgą mielą pokalbį“.
„Iš pradžių pamaniau, kad Nicola suvaikėjo. Tada ji man parodė, kaip ji išlaiko akių kontaktą su Minnie, laukdama, kol mažylė išleis kokį garsą“, - prisimena Tracey.
Kai Minnie sustojo, Nicola tiek pat laiko vapaliojo kažką panašaus, tada, padariusi pauzę, vėl viltingai žvelgė į mažylę, laukdama jos atsako. Taip jos abi „šnekučiavosi“ tarsi dvi liežuvautojos per sodo tvorą maždaug penkias minutes. Toks „kaitymosi menas“ yra ankstyva pokalbio forma, tvirtina kalbos terapeutė.
Nicola mažylės mamai pasakė, kad Minnie galėjo pradėti tokiu būdu kalbėtis su ja maždaug nuo keturių savaičių. Mama prisimena, kad, iš tiesų, tokiu metu mergytė pradėjo skleisti garsus.
Tyrimais įrodyta, kad dar būdami gimdoje kūdikiai pradeda atpažinti savo motinos balsą tarp 24 ir 27 nėštumo savaitės. Jeigu dėl kokių nors priežasčių vaiko širdies plakimas suintensyvėja, vaikui išgirdus mamos balsą, jis nurimsta.
Negana to, vaikai dar būdami įsčiose pradeda mokytis kalbos. Mokslininkai nustatė, kad mažylių iš skirtingų šalių verksmo melodijos skiriasi, nes jos paremtos gimtąja kalba.
Nicola tvirtina, kad su mažyliu kalbėtis galima pradėti labai anksti – iš pradžių reikia kalbinti savo pilvuką, o vėliau, vos vaikas gimsta, reiktų jį kalbinti žvelgiant tiesiai į akis. Kuo anksčiau mes pradedame kalbėtis su savo vaikais, tuo greičiau jie įpranta prie gimtosios kalbos ir sparčiau ją išmoksta.
Tracey Nicolos patarimas pasirodė pakankamai įdomus, todėl netrukus abi moterys sėdo rašyti knygos „Small Talk: Simple Ways To Boost Your Child's Speech And Language Skills From Birth“ (Mažas pašnekesys: paprasti būdai nuo gimimo skatinti tavo vaiko šnekos ir kalbos įgūdžius“.)
Atrodo, kad knyga pasirodė pačiu laiku. Kaip teigia švietimo ministrė Elizabeth Truss, Didžioji Britanija išgyveną kažką panašaus į bendravimo krizę. „Labai liūdina tas faktas, kad 33 procentai vaikų ateina į mokyklą neturėdami būtinų bendravimo ir kalbos įgūdžių“, - tvirtina ministrė.
Geroji naujiena yra ta, kad kiekvienas tėvas ar motina, taip pat seneliai, gali skatinti savo vaiką ar vaikaitį kalbėti. Ir kuo greičiau tai pradėsite, tuo geriau.
Bristolio universiteto mokslininkai tyrė vaiko ankstyvos aplinkos (kol jiems dar nėra dviejų) įtaką jų kalbai ir nustatė, kad vaikai, kurių tėvai su jais namuose daug kalbėjo, vėliau pasiekia geresnių rezultatų kalbos, skaitymo ir matematikos pamokose.
Profesorė Sue Roulstone, vadovaujanti „Šnekos ir kalbos terapijos tyrimų grupei“, teigia: „Būdami tėvais, mes galime stipriai paveikti vaiko kalbos mokymąsi. Kuo geriau vaikas kalbės sulaukęs dviejų, tuo jam labiau seksis pradėjus lankyti mokyklą“.
Tyrimai taip pat parodė, kad mažo raštingumo ir prastų kalbinių gebėjimų paaugliai dažniau tampa nepilnamečiais įstatymų pažeidėjais. Tad padovanodami savo vaikui pokalbį, jūs suteikiate jam geriausią įmanomą startą į gyvenimą.