Bet yra tokių, kurių nepastebėti negali. Karštyje ant pilko šaligatvio gulėjo toks pat pilkas, apleistas, prisimerkęs katinas, o už jo ausų žiojėjo ryškiai raudonos, didelės, šlapiuojančios žaizdos. Lyg pavargęs pats nuo savęs ir nuo skausmo: jo gulėjimo poza ir išraiška atrodė tokia beviltiška, kad galėjai būti beveik tikras, kad kitą ir dar kitą dieną surasi jį toje pačioje vietoje, tokį pat nejudantį, tik tyliai dūsaujantį.
Savanorė Santa suprato, kad jį palikti būtų tolygu palikti mirti. Todėl net neturėdama tikslaus veiksmų plano, ji nusinešė jį ant rankų namo.
Jam reikėjo kuo skubesnės veterinarų pagalbos, nes pūlingos žaizdos rodė, kad ausų erkutės pradėjusios kaip reikiant „valgyti“ visą jo gyvastį. Pirmiau, žinoma, pagalvojom ne apie tai, kad beveik neturim pinigų, o apie tai, kad neturim laiko laukti, nes bet kurią akimirką katinėliui, kurį Santa praminė Bucu, gali pablogėti. Tad jau tą pačią dieną Bucas buvo nuneštas į veterinarinę kliniką!
Mielieji, deja, vasara sunkiausias laikas ne tik todėl, kad pakloja didžiausią beglobių skaičių, bet ir dėl to, kad visa tai suvalgo daugiausiai finansų, o žmonės, atsiribodami nuo rūpesčių, mieliau leidžia pinigus atostogoms, negu beglobių ligoms.
Labai prašome, kas dar turite galimybę, prisidėkite prie Buco gydymo. Šiai dienai reikia 95 Lt jo išlaidoms padengti, ir, deja, tai ne riba, nes laukia dar keli vizitai (žaizdų valymas ir antibiotikų leidimas). Būsime be galo dėkingi, jei pagelbėsite.