- Šiuo metu apie įvykius Turkijoje sklando įvairi informaciją. Pasidalinkite, ką apie įvykius Turkijoje žinote jūs?
- Tai, kas vyksta Turkijoje, gali būti suvokiama kaip pasipriešinimas antidemokratiniam ministro pirmininko ir jo partijos valdymui. Ši rezistencija neturi ideologinio tikslo. Gatvėse visi – nesvarbu, už kokią partiją jie balsavo, kokios jie rasės, religijos, amžiaus ar kokią komandą palaiko. Žinoma, turiu ir daug draugų bei artimųjų, kurie šiuo metu protestuodami gatvėse be pykčio taip pat ieško teisingumo. Nepaisant to, kad pati policija pradėjo riaušes, atakuodama kelias dešimtis protestuotojų su dujomis bei vandeniu, nors patys portestuotojai net negalėjo to įsivaizduoti. Tai buvo paskutinis lašas, privertęs Turkijos žmones sukilti ir susivienyti.
- Kokia jūsų nuomone yra pagrindinė kilusių protestų priežastis? Ar pats palaikote protestuojančius? Kaip manote, kokių galima šių protestų baigtis?
- Aš esu toli, tačiau bandau sekti naujienas - mūsų (Turkijos – DELFI) Vyriausybės vadovas padarė kelis dalykus, kurie buvo neįtikėtini mūsų bendruomenei. Vienas iš paskutiniųjų – kai jis pavadino pirmąjį Turkijos respublikos prezidentą Atatiurką bei visus, kurie geria alkoholį, alkoholikais (...).
Žmonės sukyla, nes jie mano, kad ministras pirmininkas nori įtvirtinti diktatūrą. Šie įvykiai jau trunka ilgiau nei savaitę ir manau, kad bet kurioje kitoje valstybėje susidarius tokiai situacijai jau vyktų karas. Mes taip elgtis negalime, nes tarp protestuotojų yra ir provokatorių, kurie daro žalą miestams, kad vyriausybė pamanytų, jog taip elgiasi visi protestuotojai.
Bet ne – su „Twitter“ bei „Facebook“ pagalba visi gali dalintis video bei nuotraukomis, kuriose matyti, kad 99 proc. protestuotojų yra miestų gyventojai. Būtent dėl to, net žiniasklaida, kuri 4-5 dienas tylėjo, negalėjo sustabdyti bendruomenės, taip (socialiniuose tinkluose - DELFI) demonstruojančios meilę savo šaliai. Viliuosi, kad šie protestai pasibaigs geruoju Turkijai.
- Ar Turkijoje gyvenantys žmonės dažnai linkę išeiti į gatves ir protestuoti dėl juos netenkinančių dalykų? Ar pačiam yra tekę dalyvauti proteste?
- Tikrai ne taip dažnai. Aš pats niekad nebuvau, bet, manau, šiame būčiau su mielu noru.
- Žmonės socialiniuose tinkluose ragina skleisti informaciją apie įvykius kuo plačiau. Kaip patartumėte elgtis jūs?
- Turiu pasakyti, kad žiniasklaida Turkijoje vis dar mėgina pateikti mažesnius skaičius ar klaidingą informaciją apie tikrąją padėtį. Žmonės „Facebook“ ir „Twitter“ dalijasi tikrais video bei nuotraukomis, tad galite pamatyti skirtumą. Žinoma, yra ir žmonių, kurie priešinasi protestams, yra ministro pirmininko pusėje ir turi finansinių interesų, kurie kenčia dėl protestuotojų (pavyzdžiui, turizmas). Jie taip pat gali pasidalinti keliais video ar nuotraukomis, bet esu tikras, kad tų, kurie mano kaip aš, yra bent tūkstančiu kartų daugiau. Net didžioji dalis tų, kurie balsavo už ministrą pirmininką šiuo metu yra gatvėse.
Aš noriu patarti žmonėms neatšaukti savo poilsio Turkijoje. Ten viskas draugiškai, ypač dabar, kai jau visas pasaulis matė tai (policijos veiksmai prieš protestus – DELFI), nelabai išeina policijai elgtis grubiai.
