Taip vieną dieną į veterinarijos kliniką atėjo ir moteris nešina gražiu, prižiūrėtu, „sofutės katinu“. Manote skiepams? Ne - „užmigdyti“! Nes pačiai juk reikia išvykt į sanatoriją, sveikatos bėdas taisyti. O katinėlis? Tiesa... O katinėlis, namuose augintas ir mylėtas net 9 metus, kastruotas, be jokių sveikatos sutrikimų, draugiškas gražuolis, bet juo nelieka kam rūpintis.
Anot moters, ji apskambino prieglaudas, tačiau niekas nepriėmė, todėl nusprendė savo augintinį palydėti anapilin. Tik štai klinikoje gydytojoms ranka sudrebėjo migdyti sveiką gyvūną ir katinėlis vis dar gyvas. Tik kiek pasimetęs, kad tenka kažko laukti klinikos stacionare, kai pratęs lyg Garfildas voliotis ant „sofutės“.
Tikimės, kad šio gražuolio išsaugota gyvybė, padovanos jam naują gyvenimą - galbūt nebe tokį ilgą kaip iki šiol (nors kas gali žinoti!), bet galbūt be išdavystės šešėlio. Galbūt dar viskas gali būti antrą kartą? Ir nuoširdi meilė, ir rūpestis, ir tikėjimas, kad mūsų keturkojai, esantys šalia, nusipelnė, kad mes jais rūpintumėmės tiek pat stipriai kaip ir savo sveikata...
Dėkojame visiems besikreipusiems, katinėlis jau rado namus!