Kol Lietuvoje ardomi ir iš naujo klijuojami šaligatviai, lietuviai keiksnojasi grūstyse ir skaičiuoja, kad tas pirmininkavimas mums jau dabar daug kainuoja - dėl sudegusio laiko.
Svarbu, kokį įspūdį iš Lietuvos išsiveš ES pareigūnai, dėl to ir tiesiname gatves, prašom ministrų pasikartoti anglų kalbos žinias ir, jeigu galėtume, nupraustume taksistų automobilius. Bet visus šiuo dalykus matys tik nedidelė dalis žmonių, - tų, kurie kas pusmetį priversti keliauti iš vienos pirmininkaujančios šalies į kitą. Paprastai tokie žmonės būna matę visko ir tik gėlėmis apsodintais fontanais jiems įspūdžio nepadarysi.
Kas kita yra viešas šalies pristatymas pasaulio žiniasklaidoje. Europinė spauda paprastai susilaiko nuo kritikos pirmininkaujančiai šaliai, nebent organizacija būtų itin prasta. Daug dažniau į užsienio spaudą patenka pačios pirmininkaujančios šalies spaudos užaštrinta saviplaka, kad, girdi, mes vėl susimovėme. O vertintojais būna ne kokie Europos pareigūnai, bet patys saviplakautojai.
Tikriausiai galima tik pasvajoti, bet kaip būtų solidaru, jeigu savi kantriai iškentėtų tą pusmetį nuo parodomosios savikritikos ir vertinimus pradėtų nuo kitų metų, kai ES vairą perims Graikija. Atėnams dėmesio tikrai netruks, todėl lietuviai galės nors ir visą eterį skirti savianalizei, savikritikai ir kaltų paieškai, to atgarsiai iki Europos nenueis. Bet tam reikia daugiau bendruomeninio mąstymo.
Na, o kol kas Europoje praėjusią savaitę apie Lietuvą dominuoja dvi žinios, kad mūsų šalyje viskas susiję su krepšiniu ir, kad iš Lietuvos laukiama tapti kita po Latvijos euro zonos nare.
Lietuva buvo pirmoji iš Baltijos valstybių prieš šešerius metus, kuri mėgino įsivesti eurą. To nepavyko padaryti dėl per didelės infliacijos, pirmiausia dėl smarkiai augusių dujų kainų. Anot EuObserver.com, tai galėjo būti ir Rusijos, pagrindinės dujų tiekėjos Lietuvai, noras laikyti Lietuvą atokiai nuo euro.
Šią savaitę trečiadienį Europos Parlamentas Strasbūre išklausys Komisijos vadovo Jose Manuelio Barroso, kuris pristatys sąrašą pareigų ES valstybės, kuriomis būtina imtis siekiant auginti ekonomiką.
Tą pačią dieną Komisija pateiks naują įstatymo projektą dėl mokesčių vengimo įstatymo, kuriuo siekiama apriboti mokesčių rojus Europoje, pirmiausia šis įstatymas vilkinamas Liuksemburgo ir Austrijos.
Parengė Vytė Rūkaitė