Vien atidarius vartus ir priekyje išvydus šį galiūną jau atima žadą. Agresyviai atrodantys priekiniai žibintai, dienos šviesos lempos, kurių tiesiog neįmanoma nepastebėti kelyje ir kabinos aukštis neleidžia suabejoti šio sunkvežimio rimtumu. Atrodo, kad sunkiosios technikos dizainas įgauna naują pagreitį. Tačiau itin smarkiai atsinaujinęs išorės dizainas nėra šio vilkiko didžiausias pasiekimas. Tik palaukite, kol atidarysite kabinos duris ir įlipsite į ją.
Net ir paslėpus visą markę nurodančią atributiką, vos tik atsisėdus į vairuotojo sėdynę ir apsižvalgius aplink nesuklysi – visam interjerui būdingas skandinaviškas minimalizmas ir santūrumas, neleidžiantis suabejoti, kad tai – „Volvo“ kūrinys. Prietaisų skydelis atsikratė devynių galybių rodyklių, apie viską jus informuoja ne vienas LCD ekranas, tik spidometras ir tachomentras liko su visiems įprastomis rodyklėlėmis. „Ambilight“ (kintamos spalvos ir intensyvumo vidaus apšvietimas), nepriekaištinga garso aparatūra, erdvė kabinoje, krovos darbus palengvinantis nuotolinio valdymo pultas „Work Remote“ – viskas šaukte šaukia, kad šis vilkikas kurtas vairuotojui. O mes dar tik apžiūrinėjame interjerą!
Pagaliau ateina laikas išsiaiškinti, kas gi slepiasi šio FH viduje. Jo širdis – D13 460 AG variklis, kurio sukimo momentas į galinius varančiuosius ratus perduodamas per pripažinimo ir populiarumo sulaukusią automatizuotą „I-Shift“ pavarų dėžę. Besidomintys ir puikiai pažįstantys „Volvo“ iškart pastebės pagalbinę važiuojamosios kelio juostos keitimo sistemos kamerą ir lietaus jutiklį ant priekinio lango bei naujos „Collision Warning“ sistemos radarą grotelių apačioje. Taip taip, šis monstras, iškilus būtinybei, pats sustos prieš priekyje esančią kliūtį (žiūrėti vaizdo medžiagą apačioje). Didžiulis stoglangis, veikiantis ir kaip avarinis išėjimas, automatinis stovėjimo stabdys (pats išsijungia vos pajudėjus ir įsijungia sustojus), adaptyvi greičio palaikymo sistema byloja, kad koncernas uoliai laikosi savo vizijos – kuo labiau sumažinti avarijų ir aukų skaičių kelyje. Belieka tik pasidžiaugti, kad „Volvo“ neapsiribojo to taikymu tik lengvuosiuose automobiliuose, juk sunkioji techniką praleidžia kelioliką kartų daugiau laiko kelyje.
Nuo saugumo pereinant prie komforto įrangos sutiksite absoliučiai viską, ko gali prireikti patogiam darbui ir poilsiui. Vairo kolonėlė reguliuojama keliuose taškuose, tad statumą, atstumą nuo sėdynės sureguliuoti galima pagal kiekvieno įgeidžius. Automatinis stovėjimo stabdys, kritulių jutiklis, jau minėtoji „Ambilight“ apšvietimo sistema, automatinis kabinos vėsintuvas „I-ParkCool“, veikiantis net ir išjungus variklį, kabina su pneumatine pakaba – viskas tik dėl patogesnės vairuotojo darbo vietos. Ką jau kalbėti apie įprastą klimato kontrolę.
Reise vairuotojas įvertins nepriklausomą priekinę pakabą, kuri sunkvežimio vairavimo pojūtį priartins prie lengvojo automobilio. Su tokia pakaba FH mažiau siūbuos posūkiuose, o tiesiame kelyje tvirtai laikysis savo krypties, net jei kelias bus nelygus. Kita įdomybė – „I-See“, sumanusis autopilotas, kuris remdamasis iš „Volvo“ serverio nuotoliniu būdu gaunamais topografiniais duomenimis, įkalnėse ir nuokalnėse sumaniai išnaudoja sunkvežimio kinetinę energiją ir atitinkamai reguliuoja pavarų perjungimą bei greitį.
Žiūrint į „Volvo FH“ kaip į gyvenamąją vietą (vis tik dažnai vairuotojams tenka ir gyventi šiuose vilkikuose) nelieki nuviltas. Kabina erdvi ir aukšta, tad 2 m ūgio žmogui net ir atsistojus netenka jaustis kaip suspaustam ar kamuojamam klaustrofobijos.
Iš arti pačiupinėjus šį „Volvo Trucks“ flagmaną nekilo jokių klausimų, kodėl tai vienas garsiausių sunkvežimių gamintojų ir liko tik žemai nulenkti galvą prieš šio sunkvežimio kūrėjus.
