Istorija prasidėjo prieš ketverius metus, kai tie patys žmonės išgelbėjo iš gatvės katinėlį: išgydė jį, kastravo, sutvarkė ir leido pasilikti jam savo namuose. Katinėlis tapo beveik šeimos nariu, bet vis dėl to - tik katinėlis... Jau esame įpratę girdėti, kad žmogus - svarbiau, ir jei tik iškyla kokia bėda sprendžiant žmogaus gerbūvį ir augintinio būvį, kaip taisyklė, paaukojamas augintinio būvis.
Ir šįkart, matyt, atsitiks lygiai taip pat. Į namus, kuriuos savais laiko ir išgelbėtasis katinėlis, atvyks pagyventi šių žmonių jaunas giminaitis (kol studijuos), o jis alergiškas visiems gyvūnams, ir spėkit kas turi dingti iš namų...? Tikrai ne alergiškas studentas. Taip - alergijos priežastis.
O katinėliui, anot veterinarų, jau apie 10 metų. Jis išdidus, labai savarankiškas, vaikų, kitų gyvūnų ir pernelyg daug rodomo dėmesio irgi ne itin mėgsta. Galima tik svarstyti, kodėl katinėliu pasirūpinti nesutinka giminės, atsiunčiančios savo studentą mokytis? Kodėl nepadeda draugai? Kodėl vaikino pinigų sutaupymas buto nuomai gali kainuoti gyvūnui gyvybę...
Galim piktintis, moralizuoti, ar kaip tik - teisinti, bet ar tai padės? Kartą išgelbėtą katinėlį reikia gelbėti dar kartą, ir kuo skubiau, kol nepriimtas sprendimas išlydėti jį anapilin.
Galbūt kas turite kaime gyvenančius senelius, kurie galėtų priimti šį gražuolį garbingai nugyventi savo gyvenimą? O gal gyvenate nuosavame name ir atsirastų vietelė ir jam? O gal neturite mažų vaikų ir kitų gyvūnų? Esate vieniši ir ieškote tokio pat ramaus ir vienišo draugo?
Labai prašome visų apsvarstyti galimybes, galbūt kur nors, kokiame Lietuvos kampelyje atsiras žmogus ar kaimelis, priimsiantis jį - katinėlį, kuris vėl nebereikalingas...
Jei tik galite pasiūlyti savo pagalbą, kreipkitės į katinėlio šeimininkę Vilmą tel.nr. 8 692 25 750 (Vilnius), jei galite padėti, bet gyvenate toli nuo Vilniaus, kreipkitės į „Naminukus”, bandysime organizuoti transportą (tel.nr. 8 648 30077).