Kada Seime pateikiami įdomūs įstatymų projektai, pavyzdžiui, aborto įstatymo projektas, kurių svarstymuose, atrodo, galėtų moterys politikės būti vėliavnešės, kad ir kokią poziciją šiuo klausimu jos turėtų. Tačiau... Išskyrus Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos pranešimo spaudai, kuriuo pasmerkė Seimo sprendimą pritarti Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projekto pateikimui, man viešoje erdvėje daugiau nesigirdėjo jokio balso. Moterys politikoje blankios, o svarstant šį ir panašius projektus, moterys drąsios tik komentarais:„ne vyrams spręsti“.
Kas atgraso ir kas paskatina?
Neseniai prieš akis pateko apklausa, kurios tikslas – išsiaiškinti moterų požiūrį į politiką, kas jas atgraso arba galėtų paskatinti dalyvauti aktyviau. Vienas iš klausimų buvo, kas paskatintų asmeniškai jus aktyviau dalyvauti politikoje. Atsakymai buvo itin įdomūs, kaip kad šis: „nereikia moters skatinti į politiką, moteris turi valdyti savo vyrą kad tas protingai valdytų šalį“. O dar vyrauja stereotipas, kad moterys neambicingos!
Tokie atsakymai kaip „o kam?“ rodo tai, kad kai kurios moterys tiesiog nemato prasmės politikoje dalyvauti. Bet, man rodos, kad prasmė atsiranda tada, kad išsikeliami tikslai. Politikoje labai svarbus yra procesas, gal net svarbesnis negu pats rezultatas. Vienas iš atsakymų, kas paskatintų aktyviau dalyvauti politikoje, buvo „tegu netrukdo, tegu nežlugdo iniciatyvų“. Juk politika (ypatingai rinkimai) – tai karas, ar, kitaip pasakius, medžioklė ir sportas kartu sudėjus! Todėl moterims, pagal įvairias apklausas, politika – „nešvarus reikalas”. Ir remiantis M. Edelman teiginiu, jog „nėra politikos ten, kur vyrauja sutarimas dėl aktualių faktų, jų prasmės ir racionalaus veiksmo kurso“, galima teigti, jog politika savo esme nedomina moterų.
Dar vienai moteriai paskata aktyviau dalyvauti politikoje būtų supratimas, jog jos nuomonė gali kažką pakeisti. Klausimas, ar mistinė kokia tai „visuomenė“ turi tą supratimą atnešti, ar pati turėtum susiprasti, kad tavo nuomonė gali kažką pakeisti? Kai moteris taip atsako, pradedi įsivaizduoti, kad vieną dieną tas supratimas ateina, ir kas tada yra tas kažkas? Ką ji tada keis?
Mano manymu, todėl moterims ir trūksta aktyvumo politikoje yra tai, jog pačios neturi aiškios politinės krypties. Kitas moteris paskatintų aktyviau dalyvauti politikoje „galimybės spręsti socialines problemas“. Klausimas, o ar būtina dalyvauti politikoje, jei norima spręsti socialines problemas? Manau, kad ne. Ir nedalyvaujant politikoje sėkmingai galima spręsti socialines problemas, gal kartais net sėkmingiau. Politikoje socialinių problemų sprendimas neretai tampa populizmu, naudojantis visuomenės jausmais. Moteris domina padori veikla, o tokio dalyko kaip sąžininga politika nėra – dažna moteris taip galvoja. Kita moteris teigia, kad ją aktyviau politikoje paskatintų veikti būtent „padorumo kaip veiklos pamato sukūrimas, moralios politikos kūrimas“.
Partijos bičiuliai. Moterų solidarumas. Palankios progos.
Lietuvoje yra viena partija, savo statute turinti įtvirtintas lyčių kvotas - tai Lietuvos socialdemokratų partija. Vienas iš argumentų, kodėl reikalingos moterų kvotos, yra geresnis moterų teisių atstovavimas. Klausimas, kokias moterų teises šiandien gina moterys-politikės? Galima teigti, jog kvotų dėka moterims aktyviai dalyvauti politikoje lengviau. Bet taip pat galima teigti, jog kvotų pagalba moterų teisės nėra geriau atstovaujamos. O apskritai manau, kad tokia sąvoka kaip moters sąvoka šiai dienai turėtų išnykti ir daug daugiau dėmesio turėtų būti skiriama žmogaus teisėms.
Kai kurios moterys aktyviau dalyvautų politikoje, jei rastų tokią partiją, „kurioje nebūtų sukčių, vagių ir išdavikų, arba po 40 metų (na dabar jau liko apie 20), kai išmirs visa senoji valdininkija, kuri yra susieta senais KGB ir korupcijos ryšiais“. Iš esmės galima teigti, kad žmonės netiki žmonėmis „su postu“ (gal žmonės jais ir neturėtų tikėti, reikia tikėti sistema, principais).
Nepasitikėjimas Lietuvos parlamentu didžiulis, manau, kad šitas argumentas atsako į klausimą, kodėl apskritai tiek mažai Lietuvos žmonių dalyvauja politikoje. Grįžtant prie moterų aktyvesnio dalyvavimo politikoje, manau, moterims yra būdinga laukti palankių progų veikti, kada galės parodyti visus savo sugebėjimus. Deja, neretai, taip ir nesulaukiama ta palanki proga.
Šių dienų populiarieji „sėkmės guru“ moko, kad nereikia laukti palankių progų, o imti ir pradėti veikti dabar, arba kaip neseniai Lietuvoje lankęsis verslininkas R. Bransonas sako, imti ir daryti. Nemažai moterų mano, kad jas aktyviau politikoje paskatintų veikti didesnis moterų solidarumas. Nepaisant to, jog vienybės ilgesys jau yra solidarumo forma. Daug pavojingesnis yra pasitenkinimas esamu solidarumu ir niekas neatneša į pasaulį tiek žiauraus priešiškumo, kiek vienybės idėja.
Namas – namo projektas – pastatas – ne tas pats
Galima teigti, jog moterims aktyviau dalyvauti politikoje trukdo žinių ir patirties stoka, visuomenės palaikymo trūkumas, stereotipai, priskiriami moterims, o gal daugiausia pačio noro trūkumas. Galima teigti, jog moterims aktyviau politikoje padėtų geras rinkimų procesų ir parlamentarų veiklos išmanymas, moteriškas solidarumas, ryšiai, kvotos, noras turėti daugiau galios, o gal įkvepiantis politikės pavyzdys. Tad politikoje moteriai norint būti lydere reikia įveikti visuomenės pasipriešinimą, reikia būti ne perdaug moteriška ir ne perdaug vyriška. Ir nepamiršti, jog politikoje lyderiai vienose situacijose yra sekėjai kitose, kartais lyderiavimas suvokiamas tik kaip konkrečių veiksmų atributas. Veiksniai, kurie trukdo moterims aktyviau veikti politikoje, galbūt egzistuoja tik mintyse, o veikiant šie veiksniai labiau matomi kaip iššūkiai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!