Taip specialioje spaudos konferencijoje teigė Lietuvos šuolių į vandenį rinktinės treneris Kęstutis Autukas.
„Nors dalyvaujame visuose didžiausiuose čempionatuose, Lietuvoje esame pamiršta sporto šaka“, – neslėpdamas nuostabos dėl antradienį Lietuvos vaikų ir jaunimo centre susirinkusio gausaus, beveik dešimties žurnalistų skaičiaus, dėstė K. Autukas. – Esame labai skurdūs baze, bet nenoriu skųstis. Varžybose, kuriose dalyvaujame, nesame autsaideriai – būname per viduriuką. Dažnai mums nedaug pritrūksta iki finalo, tad šiemet norime pagaliau į jį patekti“.
Birželio 18–23 dienomis Rostoke (Vokietija) vyksiančiame Europos šuolių į vandenį čempionate šio tikslo sieks 24-erių I. Barkauskas, šiuo metu besigydantis riešo traumą, ir po savaitės 30-metį švęsiantis Sergejus Baziukas.
„Man tai būtų pati geriausia dovana jubiliejaus proga“, – sporto portalui SportIN.lt prisipažino S. Baziukas, šuoliams į vandenį atidavęs beveik visą savo gyvenimą. – Buvo visko: ir traumų, ir pertraukų, bet šokinėju nuo šešerių. Dalyvavau dviejuose pasaulio ir trijuose Europos čempionatuose. Norėtųsi papulti į finalą, matysime, kaip bus. Nėra lengva, nes sąlygų tinkamai treniruotis Lietuvoje nėra“.
K. Autukas pridūrė, kad sportininkai patys moka už tai, kad galėtų sportuoti.
„Jie moka po 180–200 litų kas mėnesį už būrelį. Treniruotės vyksta 3–4 kartus per savaitę, nors reikėtų po dukart per dieną. Ačiū, Lietuvos vaikų ir jaunimo centrui, kad mus įsileidžia, nors šis centras yra orientuotas į masinį, o ne aukšto meistriškumo sportą“.
Anot Lietuvos šuolių į vandenį rinktinės trenerio, sportininkams varžybose koją kiša ne tik sudėtingos pasiruošimo sąlygos, bet ir teisėjavimas.
„Mūsų šakoje, kaip ir dailiajame čiuožime, subjektyviai teisėjaujama. Vien už gražią aprangą, šukuoseną ar stovėseną galima gauti pusę taško, o mūsų sporto šakoje tai yra labai daug. Žinoma, svarbiausia sportininko technika, meistriškumas, tačiau kai 10–28 vietas skiria du taškai ar mažiau, net ir mažiausia smulkmena yra labai svarbi“.
„Dažnai pakalbu su teisėjais, kodėl mūsiškiai, nors, atrodytų, ir atlieka gerus šuolius, nepatenka į finalą. Atsakymas būna: „Tai kad jūs retai matomi. Turite dalyvauti visose varžybose“. Teisėjai sportininkus stebi ne tik ant bokštelio. Svarbus ir jų apšilimas, ir bendravimas, ir elgesys po varžybų. Viskas“, – greitakalbe tęsė K. Autukas.
Praeityje šokinėję ir nuo 10 metrų tramplino, ir sinchroniškai, dabar lietuviai aukštumų sieks tik po vieną šokdami nuo 1 metro tramplino.
„Mobilizuosimės vienoje rungtyje. 10 metrų bokšto Lietuvoje nėra. Esame bandę treniruotis Lazdyno baseine, bet tai labai ekstremalu. Sinchroniniams šuoliams sąlygų taip pat neturime. Tekdavo vykti į Rusiją, Baltarusiją, o tai yra labai brangu. Mūsų įranga yra daugiau nei 20 metų senumo, tad 1 metro tramplinas yra panašiausias į tarptautinius“, – atviravo Lietuvos šuolių į vandenį rinktinės treneris.
Paskutiniu jėgų patikrinimu sportininkams taps jau šį savaitgalį (birželio 7-8 dienomis, nuo 12 val.) vyksiantis Lietuvos šuolių į vandenį čempionatas.
Liepos 7–11 dienomis Lenkijoje vyksiančiame Europos jaunimo čempionate startuos Modesta Kaminskytė, kuri taip pat taikysis į finalą.
„Mano patirtis nėra pati didžiausia, tačiau dirbu, stengiuosi ir tikiu, kad pagal pastangas bus ir rezultatai“.
