Kreipdamasi į Europos Komisiją, europarlamentarė ragina nedelsti ir panaudoti esamus išteklius, imtis laikinų priemonių, kurios leistų jau dabar greičiau ir efektyviau koordinuoti nacionalinių institucijų darbą reaguojant į incidentus, susijusius su atakomis prieš kritinę IT infrastruktūrą.

"Šiuo metu ES lygiu nėra vienodų reagavimo į tokius incidentus taisyklių, o nacionalinė praktika taip pat skiriasi. Nors ES institucijose jau pradėta svarstyti Direktyva, nustatysianti pagrindinius tinklų ir informacinių sistemų saugumo principus, valstybių įsipareigojimus ir bendradarbiavimo būdus, glaudesnis nacionalinių institucijų, atsakingų už tinklų ir informacinių sistemų saugumą, bendradarbiavimas, būtinas nelaukiant tai reglamentuojančio teisės akto", - teigia EP narė Radvilė Morkūnaitė.

Anot europarlamentarės, kibernetinio saugumo užtikrinimas – iššūkis informacinėmis technologijomis grįstai Europos Sąjungai bei pasauliui, tačiau tenka apgailestauti, kad ši sritis – viena iš tų, kuriose teisinis reguliavimas nespėja su realybe. "Nauji teisės aktai dar tik svarstomi ES institucijose, o tuo tarpu atskiros ES valstybės patiria kibernetines atakas, kurios, nors dažniausiai kyla trečiosiose šalyse, įgyvendinamos perėmus ES valstybėse narėse esančių kompiuterių kontrolę", - Europos Komisijos dėmesį atkreipia europarlamentarė.

R. Morkūnaitė taip pat akcentuoja, kad atakos prieš visuomenės informacijos sklaidos kanalus, prasidėjusios esą kaip kerštas naujienų portalui, virsta nuolatine grėsme nacionaliniam saugumui.

Olandijos europarlamentarės, EP pranešėjos kibernetinio saugumo ir gynybos klausimais Marietje Schaake teigimu, atakos prieš žiniasklaidos priemones beveik visada turi politinį atspalvį, todėl labai svarbu gauti kiek įmanoma daugiau informacijos apie tuos, kurie dalyvavo DDoS atkakose, tačiau taip pat labai svarbus ir visuomenės budrumas tokiose situacijose.

"Besiruošianti pirmininkauti ES Tarybai Lietuva turi būti pasiruošusi atsidurti dėmesio centre. Tuo pačiu – tai gera proga atlikti poveikio vertinimą ir identifikuoti informacinės visuomenės bei infrastruktūros silpnąsias vietas", - tikina olandijos europarlamentarė.

R.Morkūnaitės teigimu, šios atakos gali būti vertinamos ir kaip pasiruošimas, siekiant sutrikdyti sklandų Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. "Todėl be bendradarbiavimo ES, turime imtis veiksmų ir nacionaliniame lygmenyje, nes šiandien akivaizdu, jog kibernetinio saugumo strategijos ar aiškaus veiksmų plano, kaip veikti panašiose situacijose – neturime", - sako EP narė.