Vedų kultūros centro direktorius Gediminas Bukanas nusprendė nedideliame žemės sklype įkurti „karvių senelių namus“. Kitaip tariant – visi gyventojai, turintys senyvas karves, gali jas atvežti į Kaišiadorių rajone, Paltininkų kaime įsikūrusią sodybą.
Nehumaniška suvalgyti visą gyvenimą mums tarnavusius gyvulius
„Karvę mes turime globoti iki jos natūralios mirties, - rašoma socialiniame tinkle paskelbtame pranešime. - Tačiau karvei pasenus žmonės ją išveža į mėsos kombinatą. Todėl įkūrėme karvių senatvės globos namus. Pasižadame jomis rūpinti ir globoti, o žmonės galės toliau šias karves lankyti, bendrauti.“
Šiuo metu sodyboje auga tik du jautukai, tačiau jie – ne senoliai. Vedų kultūros centro atstovai juos sėkmingai naudoja pagelbėti dirbant lauko darbus.
Dauguma perskaičiusių tokią žinutę sveikino altruistinę idėją ir teigė girdėję, kaip senyvo amžiaus žmonės prie skerdyklos rauda apsikabinę gyvulio kaklą ir šimtus kartų jo atsiprašinėja už tokią baigtį.
„Tas gyvūnėlis, kuris visą gyvenimą mus maitina, vėliau žmogus jį tiesiog suvalgo. Čia aš jau nenaudoju tokių „riebių“ žodžių, kaip nužudo ar panašiai, - dėstė G. Bukanas. - Nelabai gražu atrodo, žiūrint iš tokios humaniškos pozicijos. Žinoma, tai per amžius nusistovėję mūsų tradicijose ir kultūroje, tačiau iš tiesų juk tai nenormalu, ar ne tiesa? Iš kur idėja gelbėti karves? Man ji seniai kirba galvoje. Mūsų bendruomenė nevalgo mėsos, todėl man aktualu apginti tą gyvūnėlį. Na, nors vieną, nors du, tris. Išsaugot juos. Idėją seniai „nešiojuosi“, tačiau dabar atsirada galimybės ją ir įgyvendinti. Nusipirkome žemės, sodybą. Yra atvažiavę du jaučiai, laukiam karvučių.“
Valgydami restorane padėsite išlaikyti karves
Gediminas skaičiuoja, jog šiais metais galėtų priimti ir išlaikyti 5-6 karves, tačiau ateityje planuoja plėstis. Pranešimas apie galimybę priimti karves paskelbtas gegužės pabaigoje, tačiau kol kas į Vedų kultūros centro vadovą gyventojai su prašymais priimti senyvas karves nesikreipė.
Gyvuliai iš gyventojų būtų priimami nemokamai, juos toliau išlaikytų vedų kultūros cento bendruomenė.
„Iš kur finansai jų išlaikymui? Na, dėl to ir imuosi šio reikalo, kad finansiškai galiu tai daryti. Mūsų viešoji įstaiga turi nedidelį restoranėlį, kuris duoda šiokį tokį pelną ir jį galima panaudoti gyvūnų globai. Be to, kalbėjau su vienu kitu verslininku ir juos žavi ši idėja. Jie pasirengę šiek tiek paremti mus“, - teigė G. Bukanas.
Vyras dėstė, jog neseniai įsigytame ūkyje dirbs vedų kultūros centro suburta bendruomenė, žmonės, „linkę prie žemės“, vertinantys gamtą bei gyvūniją.
Gailime šunelio, o karves siunčiame į „mirties konvejerius“
„Vedų kultūra sako, kad karvė – viena iš 7 žmogaus motinų. Karvė gal net antra eina po savo motinos. O su motina reikėtų elgtis padoriai... Savo gimdytojus saugom ir prižiūrim. Nepasakyčiau, kad tai indiška tradicija. Galbūt tiksliau – žmogiška tradicija, ji turėtų kažkaip atgimti. Nes – nieko naujo nepasakysiu – visuomenė šiandien susvetimėja, netgi sužvėrėja, kažkur labai skuba ir pamiršta tokius bendrus humanizmo principus“, - priežastis, kodėl pirmiausia pasirinkta gelbėti karves, aiškino G. Bukanas.
Jis pabrėžė, jog be pieno produktų žmogui šioje žemėje būtų riesta – pienas maitina tam tikrus smegenų audinius, praktiškai yra intelekto šaltinis.
Vyras taip pat išreiškė nuomonę, jog pirmiausia skubame gelbėti mieliausius gyvūnus, o visą gyvenimą mums tarnaujančius – užmirštame.
„Atsimenate, prieš porą metų kažkoks vaikinas nuo tilto numetė šuniuką. Tuomet klausiausi aikščiojančių seimūnų: „Kaip taip galima?! Kaip žiaurėja mūsų jaunimas!“. Ir tuo pačiu įsivaizdavau seimūnus diskutuojančius prie pietų stalo, kremtančius kokias nors dešreles. Taigi mes milijonus gyvūnų siunčiame į mirties konvejerius kiekvieną dieną. O dėl šunelio nuskriausto – baisimės. Šuniuką priimam net į lovą, o jis ne itin kuo naudingas. Na, gal nebent gražus pažiūrėti, paglostyti. Kodėl Indijoj karvė šventa? Tai gyvūnas, kuris praktiškai neturi trūkumų. Jos ir šlapimas, ir išmatos naudojamos ir medicinoje, ir kaip trąšos, Indijoje tai – net ir puikiausias kuras. Taigi karvė, toks gyvūnas, kad viskas iš jos panaudojama. Viskas“, - dėstė Vedų kultūros centro vadovas.
