Žurnalistams pamatyti posėdžių protokolus ir tuo įsitikinti savomis akimis, kaip buvo paaiškinta Kultūros ministerijos Teisės ir personalo skyriuje, būtų gal ir įmanoma, jei tam sutikimą duotų paraiškas dėl finansavimo pateikę asmenys. Ministerija jų privalo atsiklausti, nes protokoluose gali būti tam tikros informacijos, kurią paviešinus būtų pažeistos pareiškėjų teisės. Derinimo procesas galėtų užtrukti iki mėnesio.
Trūko dokumentų
Tarkime, kad tarybos nariai, tarybai svarstant su jais susijusius projektus bei dėl jų balsuojant, nusišalindavo. Tarkime, kad nariai nesusitardavo, jog palaikys vieni kitų projektus.
Vis dėlto yra faktų, liudijančių, kad skiriant lėšas projektams buvo pažeista “Lietuvos respublikos valstybės biudžeto lėšų skyrimo filmų gamybos, kino programų ir nacionalinės kino programos projektams tvarka”, patvirtinta ministro 2003 m.
Minėtoje biudžeto lėšų skyrimo tvarkoje yra pasakyta, kad “paraiškos nesvarstomos, jei jos užpildytos nesilaikant nurodytų reikalavimų, pateiktos pavėluotai arba prie jų stinga būtinų nustatytos formos dokumentų”.
Daugybę pažeidimų galima aptikti vien prodiuserės Uljanos Kim paraiškose. Šią prodiuserę galima sieti bent su keliais tarybos nariais: buvusiu jos vyru V.Navasaičiu, režisieriumi A.Puipa, kurio filmas “Raganos ir lietus” gaminamos U.Kim studijoje, R.Miškinyte, kuri yra “Baltijos dokumentinių filmų forumo”, organizuojamo per U.Kim kino programą “Lietuviško kino sklaidos ir informacijos biuras”, koordinatorė.
Prodiuserė Uljana Kim su paraiška, pateikta 2004 metais, gauti finansavimą filmui “Aš esi tu”, nepateikė daugybės dokumentų, kuriuos pateikti būtina: režisieriaus ir prodiuserio motyvacijų, trumpo kino scenarijaus aprašymo, sutarties tarp režisieriaus ir prodiuserio dėl filmo gamybos, dokumentų, patvirtinančių filmo gamybos finansavimo šaltinius, įmonės registracijos pažymėjimo kopijos ir anksčiau vykdytų kino projektų sąrašo, būsimo filmo platinimo strateginio plano ir kt. Nepaisant to, šiam filmui buvo suteiktas 422 200 litų finansavimas.
Finansavo nematę sutarties
Jei numatoma bendra filmo gamyba, tvarka reikalauja pateikti bendros gamybos sutarties kopiją. Nuostatuose numatyta: “Paraiškoje pateikiant bendros gamybos ketinimo protokolą ir esant pritarimui projektą finansuoti, Kino taryba gali siūlyti rezervuoti skiriamą pinigų sumą 6 mėnesiams, per kuriuos gamintojas privalo pateikti bendros gamybos sutartį. Nepateikus bendros gamybos sutarties, Kino taryba rezervuotą pinigų sumą paskirsto kitiems reitingo eilės tvarka einantiems projektams”.
Filmo “Aš esi tu” gamybai 2004 metams buvo skirta 500 000 litų. 2003 m. pateiktoje paraiškoje šiems pinigams gauti buvo nurodyta, kad filmas bus gaminamas su Vokietijos kompanija “Pandora Film” ir buvo pridėtas ketinimų protokolas. Tačiau per 6 menėsius U.Kim nepateikė bendros gamybos sutarties. Nepaisant to, ji dar gavo jau minėtus 422 tūkst. litų 2005 metams. Jos 2004 m. pateiktoje paraiškoje yra prierašas, kad koprodukcijos sutartis su “Pandora Film” bus pasirašyta 2005 m. sausio pabaigoje. O tai reiškia, kad jau pasibaigus finansavimo, skirto 2005 m., skirstymui. Vadinasi, filmui “Aš esi tu” per dvejus metus buvo skirtas beveik milijonas litų pateikus tik ketinimų protokolą.
Dokumentų trūksta ir prie paraiškos gauti finansavimą kino programai “Lietuviško kino sklaidos ir informacijos biuras”, kuriam finansuoti Kino taryba skyrė 159 tūkst.litų. Pareiškėja nepateikė kino programos projekto vykdytojo motyvacijos, įmonės registracijos pažymėjimo kopijos, taip pat nebuvo nė vieno dokumento, patvirtinančio finansinę paramą iš partnerių, kurie buvo nurodyti kaip finansiškai prisidedantys prie “Baltijos dokumentinių filmų forumo” rengimo.
Be to, U.Kim paraiškoje nurodė, kad vienas iš šio forumo organizatorių bus viešoji įstaiga “Lietuvių kino centras”, tačiau tokio juridinio asmens Registrų centre užregistruoto nėra.
Į klausimą, kiek tokie pažeidimai yra rimti, ar yra daugiau analogiškų ar panašių pažeidimų, ar reikia ir kaip reikia juos taisyti, greičiausiai atsakys tik Valstybės kontrolė, baigusi auditą.
Kas atstovauja “Baltic films”?
Dar vienas neaiškus Kino tarybos sprendimas – skirti 50 tūkst. litų U.Kim naujiems lietuviškams filmams pristatyti užsienyje - veda į kitą painų labirintą.
Šie pinigai skirti kaip dalis programos “Lietuviško kino sklaidos ir informacijos biuras” finansavimo, nors paraiškoje tokiam reikalui U.Kim lėšų net nebuvo prašiusi. Ministerijos sekretorius J.Širvinskas “Atgimimui” aiškino, kad “Baltic films” sutarties pagrindu lėšos U.Kim buvo atiduotos tik administruoti. Sekretoriaus teigimu, kam tiksliai jie bus panaudoti - ar Liubeko festivaliui, ar Talino, ar animacinių filmų festivaliui Prancūzijoje – nuspręs naujoji Kino taryba.
Tačiau iki šiol filmus užsienyje kaip oficialios “Baltic films” atstovės pristatinėjo Aušra Duobienė ir Inesa Kurklietytė. “Baltic films” yra sutartis tarp trijų Baltijos šalių, pagal kurią Lietuva, Latvija ir Estija kartu pristato filmus didžiausiuose kino festivaliuose.
Vasario viduryje Baltijos šalių kultūros ministrai iš naujo pasirašė šią sutartį. Kas bus naujais jos atstovais Lietuvoje, kol kas neaišku.
Vis dėlto Berlyno festivalio metu bei jam rengiantis “Baltic films” atstovėmis Lietuvoje vis dar buvo A.Duobienė ir I.Kurklietytė. Tačiau šiam festivaliui skirtų lankstinukų apie Baltijos šalis “Facts and figures” (“Faktai ir skaičiai”) juodraštiniame variante kaip “Baltic films” atstovė Lietuvoje greta A.Duobienės buvo nurodyta U.Kim. Kai A.Duobienė paaiškino padėtį kolegoms Latvijoje, U.Kim pavardė buvo išbraukta.
“Atgimimo” žiniomis, “Baltic Films” atstovai Latvijoje ir Estijoje gavo vieno kadenciją baigusios Kino tarybos nario laišką, kuriame teigiama, kad “Baltic films” atstove Lietuvoje nuo šiol bus U.Kim. Lankstinukai buvo ruošiami Latvijoje. Deja, mums nepavyko susisiekti su “Baltic films” atstove Latvijoje Ilze Gailite Holmberg. Kitame Berlyno festivaliui skirtame leidinyje “Who is where” (“Kas kur yra”) “Lietuviško kino sklaidos ir informacijos biuras” nurodomas kaip “Baltic films” atstovas. Tiesa, šis biuras tėra kino programa. Pasak U.Kim, visus su juo susijusius reikalus tvarko viešoji įstaiga “Uljana Kim ir ko”.
Tačiau kažkodėl Kultūros ministerijos įsteigto Europos Media programų biuro internetiniame puslapyje Lietuvos kino institucijų sąraše pirmu numeriu įrašytas būtent “Lietuviško kino sklaidos ir informacijos biuras” ir į anglų kalbą išverstas kaip “Lithuanian film center” (Lietuvos filmų centras), nors tokių juridinių asmenų nėra.
“Lietuvos filmų centru” vadinasi U.Kim internetinis puslapis, kuris yra jos kino programos sudedamoji dalis. (Beje, “Lietuvos filmų centras” skamba kaip pavadinimas institucijos, kuri pagal Kino įstatymą turėtų būti sukurta – tai būtų Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybės politiką kino srityje.)
Pasak “Baltic films” atstovės Lietuvoje A.Duobienės, nuo praėjusių metų gruodžio latviai ir estai siųsdami laiškus “Baltic films” atstovams Lietuvoje juos adresuoja tiek jai, tiek U.Kim, nors oficialiai U.Kim “Baltic films” atstove nėra patvirtinta. A.Duobienė kreipėsi į ministeriją, prašydama paaiškinti šią dviprasmišką padėtį, tačiau kol kas – tyla.
Pati U.Kim sako kaip ir esanti “Baltic films” atstovė, nes Kino taryba skyrė jai lėšų pristatyti lietuviškus filmus užsienyje.
Taigi kuo toliau, tuo daugiau mįslių - kodėl U.Kim bei jos kino programa Berlyno festivaliui skirtuose leidiniuose nurodomi kaip “Baltic films” atstovai, kol dar nesibaigusi A.Duobienės ir I.Kurklietytės kadencija ir oficialiai nepaskirti nauji atstovai? Ir kam reikalingi žaidimai pavadinimais?