Panašu, kad XX a. pr. distopijose (romanai, priešingi utopijai, kai ateities pasaulis įsivaizduojamas kaip socialinio ir kultūrinio nuosmukio laikotarpis, kai tradicinės žmonijos civilizacijos žlugimas neišvengiamas) skaitytas ateities vaizdavimas tampa realybe, ir tai tik pirmas mūsų civilizacijos žlugimo žingsnis. Tiesa, šiai civilizacijai nebuvo lemta ilgai gyvuoti: atgavusi laisvę, pradėjusi kurti savo valstybę, Lietuva pasiekė aukso amžių įstodama į ES.
Atrodė, papuolėme į lygią gretą su kitomis valstybėmis-narėmis, užtikriname laisves ir teises savo piliečiams ir apsisaugosime nuo vidinių ir išorinių grėsmių. Atitikusi visus ES reikalavimus ir priėmusi įstatymus, Lietuva parodė špygą kitoms valstybėms ir ėmėsi naikinti iki tol sukurtą laisvę.
Manau, pirmiausia, tai buvo apgailėtinas ir iš kritikos duobės nebeišlipęs Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, po jo – bandymas reglamentuoti privačius asmenų santykius, sukuriant Šeimos koncepciją. Dabar buvo mestas anksčiau barjerų neperėjęs Administracinių Teisės Pažeidimų Kodekso papildymas nauju straipsniu skambiu pavadinimu Konstitucinių dorovinių vertybių niekinimas. Skamba didingai, ar ne?
Ne, jei žiūrime giliau. Pagrindinis ir, bene, vienintelis straipsnio tikslas – uždrausti viešus LGBT renginius ir nubausti jų organizatorius. Bet kaip tai susiję su straipsnio pavadinimu? Kokios tos vertybės Konstitucijoje? Cituoti svarbiausio šalies įstatymo nenoriu, bet tai visiems puikiai žinomas žmogaus laisvės, teisės į orumą, privatumą, įsitikinimus, sąžinę iškėlimas aukščiau kitų įstatymų. Panašu, kad įstatymo pakeitimą palaikę parlamento nariai patys siekia pažeisti Konstituciją: juk siekis riboti kitų asmenų teises ir laisves yra, pačių parlamento narių kalba, šių vertybių niekinimas.
Lygiai taip pat minėtąsias vertybes niekina ir nuolatiniai pasvarstymai Seime ir viešajame gyvenime apie kitos lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės asmenis, jų lyginimas su ligoniais, narkomanais, siekis šiuos asmenis deportuoti, kastruoti ir t.t. Petrai, ar nebūsi pirmasis nubaustas už šio įstatymo pažeidimą?
Taip, naujajame straipsnyje rašoma ir apie šeimą, santuoką, kad ši sudaroma tarp vyro ir moters. O ar žmonės išėję į gatvę ir pasakę, kad ir jie nori šeimos, kad jų orumas yra žeminamas, kad jie neturi daugybės teisių,- niekina šeimą ir santuoką? Ar mes bijome kritikos, bijome klausti ir keistis taip stipriai, kad net ryžtamės saugoti koncepcijas, idėjas? Kas tikrai baisu, kad tokia praktika gali vesti prie žodžio laisvės ribojimo, o mokiniai ir studentai bus atbaidomi nuo diskusijų, nes kam taps reikalinga kitokia, alternatyvi, progresyvi nuomonė?
O į klausimą, kas yra ta visuomenės dorovė, manau, neatsakytų ne tik šio pakeitimo rengėjai, bet ir visi jį palaikantys. Dorovė ir moralė yra nuolatos kintantis dalykas. Nėra ir negali būti jokioje laisvoje visuomenėje vienodos moralės, o juo labiau ji negali būti primesta. Požiūris į šeimą, asmenį, žmogaus teises keičiasi greičiau nei gali būti keičiama Konstitucija.
Tai vis dėlto, ką ir nuo ko norime saugoti? Kokios yra tos vertybės, kur jos yra nurodytos Konstitucijoje ir kam mes leisime jas interpretuoti? Norėjau šį tekstą adresuoti pačiam Petrui, bet kita vertus – netikiu, kad jis perskaitys, kaip kad, mano galva, neklauso sąžinės, ar sveiko proto balso.
188 straipsnis. Konstitucinių dorovinių vertybių niekinimas:
Viešas konstitucinių dorovinių vertybių bei Konstitucijoje įtvirtintų šeimos pagrindų niekinimas, visuomenės dorovei prieštaraujančių renginių organizavimas, – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų. Tokie pat veiksmai, padaryti pakartotinai, -užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.“
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!