Aukšto rango diplomatas Briuselyje preliminarų Seimo pritarimą P. Gražulio iniciatyvoms vadino tragedija, nukvakimu arba visišku nesupratimu. Šio diplomato nuomone, Lietuva niekada nenusiplaus homofobiškos šalies etiketės.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Klaudijus Maniokas tokios didelės tragedijos neįžvelgė, nors sutiko, kad Lietuvos pirmininkavimo pasiekimai gali pranykti keliuose skandaluose.
„Yra grėsmė, kad pirmininkavimas įsirėš į atmintį vienu arba keliais skandalais dėl homofobijos pasireiškimo. Toks pavojus yra. Tokiu atveju daugelis tų gerų, teigiamų žingsnių, susitarimų, sprendimų, mažų pirmininkavimo sėkmių bus pamirštos, o prisimintos kelios nesąmonės. Yra tokios rizikos, bet jos yra visose Europos Sąjungos šalyse“, - sakė K. Maniokas.
Tuo tarpu Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Gediminas Kirkilas teigia, kad Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai puikiai žino, ko siekia išpuoliais prieš homoseksualus pagarsėjęs P. Gražulis, todėl didelių pavojų Lietuvos įvaizdžiui politikas nematė.
Ruošiasi ir blogiausiam homoseksualų eitynių scenarijui
„Tai – tragedija, blogau nebūna. Vien tai, kad tokia pataisa jau buvo svarstyta Lietuvos Seime, yra skandalinga. Lietuva niekada nenusiplaus homofobiškos šalies etiketės“, - DELFI sakė aukšto rango Lietuvos diplomatas Briuselyje.
Pasak diplomato, egzistuoja reali grėsmė, kad nuo liepos 1 dienos prasidedantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai bus užtemdytas iš Lietuvos Seimo sklindančios neapykantos seksualinėms mažumoms.
„Europoje tikrai neliks nepastebėta, kad už šią pataisą balsavo 50 Seimo narių. Tai, kas vyksta Lietuvos Seime, galima vadinti arba visišku nesupratimu, arba tiesiog nukvakimu. Stosime į vieną eilę su Vengrija, kuri sulaukė Europos pasmerkimo už bandymus pažaboti žiniasklaidos laisvę“, - baisėjosi diplomatas.
Anot jo, padėtį blogina ir tai, kad šalies valdžios atstovai į balsavimą Seime reagavo visiška tyla.
„Jau jaučiame, kad vos pasibaigus Europos Vadovų Tarybai, sulauksime klausimo dėl žmogaus teisių padėties Lietuvoje“, - įsitikinęs diplomatas.
„Mūsų klaus visa Europa – kaip mes galime pirmininkauti Europos Sąjungai ar kalbėti apie žmogaus teises, jei nesugebame atsakyti į elementarų klausimą, kas yra žmogaus teisės“, - įsitikinęs pareigūnas.
Pirmininkavimui besiruošiantys diplomatai Briuselyje taip pat jau svarstė scenarijų, kaip reiktų europiečiams paaiškinti, jei Vilniuje vyksiantį gėjų paradą lydėtų riaušės.
„Tai būtų labai bloga žinia, tikra Lietuvos įvaizdžio krizė. Visus mūsų pirmininkavimo prioritetus nustelbtų žinia, jog Vilniuje susidorojama su kitos seksualinės orientacijos žmonėmis. Galėtume daryti ką norim, tačiau Europa kalbėtų tik apie tai“, - sakė diplomatas.
Anot diplomato, jau aptarti veiksmai bei spaudos konferencijos scenarijus, kaip Lietuva reaguotų tokiu smurto protrūkio atveju. Lietuvos atstovų vienintelė viltis, kad specialiosios tarnybos sugebės užkirsti kelią smurto protrūkiui.
Homoseksualų eitynės planuojamos liepos 27 dieną.
G. Kirkilas: užsienio diplomatai nebus šokiruoti
„Aš nežinau, ar diplomatai dėl to pradės drebėti, bet yra įvairios Seimo narių iniciatyvos. Kai kurie toliau tęsia savo populistinius pasiūlymus, bet aš tikiuosi, kad galų gale Seimas tam nepritars“, - DELFI sakė G. Kirkilas.
Jo teigimu, Lietuvoje reziduojantys diplomatai „labai gerai gaudosi ir puikiai žino, kas yra kas, kas ką siūlo ir kokie yra įpročiai“.
„Nemanau, kad ten bus didelis sąmyšis dėl to“, - sakė G. Kirkilas, pridūręs, kad jį labiau jaudina ne P. Gražulio, o konservatorių populizmas.
N. Maliukevičius: blogėja ir Europos įvaizdis Lietuvoje
„P. Gražulio suaktyvėjimas yra praktiškas, tiesiogiai susijęs su artėjančiomis eitynėmis, kurios visada tiesiogiai siejasi su P. Gražulio aktyvumu. Aš sakyčiau, kad jo dalyvavimas šiose diskusijose jam yra gyvybiškai svarbus politine prasme: tai jį daro matomą, jis įsivaizduoja, kad tai jam surenka tam tikrus balsus“, - sakė N. Maliukevičius.
„Tokiomis iniciatyvomis mes priartėjame prie rusiškų iniciatyvų ir tam tikro kriminalizavimo šitų dalykų. Aš noriu atkreipti dėmesį, kaip tai tampa savotiška antieuropine tema: šiaip jau siaura žmogaus teisių tema tampa centrine Europos priešininkams. Taip griaunamas pasitikėjimas Europa, todėl tai negatyvus dalykas mūsų pirmininkavimo kontekste“, - pridūrė politologas.
Jo teigimu, dėl P. Gražulio ir jam pritariančių asmenų veiklos blogėja ne tik Lietuvos įvaizdis Europoje, bet ir Europos įvaizdis Lietuvoje.
„Yra dvi kryptys: Europos įvaizdis pas mus, Lietuvoje, bei mūsų įvaizdis Vakaruose, Europoje“, - sakė N. Maliukevičius.
K. Maniokas: yra rizikos, kad į atmintį įsirėš kelios nesąmonės
„Tos šalys daug kam Europos Sąjungoje asocijuojasi su homofobija ir negatyviomis nuotaikomis prieš visus kitoniškumus – gėjus, imigrantus, kitos tautybės asmenis. Bet čia nesame kuo nors išskirtiniai. Dėl to paties žinomi lenkai, vengrai. Vengrai dabar yra ypač pagarsėję iniciatyvomis, kurios irgi nėra vienareikšmiškos. Aišku, tai sustiprins požiūrį, kad Vidurio Europos, tarp jų ir Lietuvos, visuomenės yra homofobiškos ir konservatyvios, bet ar tai kažkaip pakenks pirmininkavimai? Turbūt, ne“, - svarstė K. Maniokas.
Docentas tik svarstė, kad keleto skandalų kontekste gali paskęsti Lietuvos pirmininkavimo metu pasiekti svarbūs susitarimai ar mažos pergalės tam tikrose politikos srityse. Tačiau tokios pat dilemos, anot K. Manioko, kyla ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms.
„Yra grėsmė, kad pirmininkavimas įsirėš į atmintį vienu arba keliais skandalais dėl homofobijos pasireiškimo. Toks pavojus yra. Tokiu atveju daugelis tų gerų, teigiamų žingsnių, susitarimų, sprendimų, mažų pirmininkavimo sėkmių kai kuriose politikos srityse bus pamirštos, o prisimintos kelios nesąmonės. Yra tokios rizikos, bet jos yra visose Europos Sąjungos šalyse“, - sakė K. Maniokas.
P. Gražuliui pritarė pusšimtis Seimo narių
DELFI primena, kad artėjant šią vasarą planuojamoms homoseksualų eitynėms, P. Gražulis ir jį remiantys 28 Seimo nariai pasiūlė skirti administracines baudas už „konstitucinių dorovinių vertybių niekinimą“ bei „visuomenės dorovei prieštaraujančių renginių, tokių kaip homoseksualų eitynės bei paradai, organizavimą“.
Pagal P. Gražulį, už tokius renginius galėtų būti skiriama 1000-3000 litų bauda. Už pakartotinius veiksmus bauda būtų dvigubinama.
Per pirmąjį balsavimą tokią iniciatyvą palaikė 50 politikų, 10 balsavo „prieš“, o 14 susilaikė.
Homofobišką įstatymą palaikė konservatoriai, „darbiečiai“, „tvarkiečiai“, „Drąsos kelio“ atstovai ir Lenkų rinkimų akcijos politikai.
„Prieš“ vieningai balsavo tik liberalai. Socialdemokratai blaškėsi, bet dauguma didžiausios frakcijos narių susilaikė.
Įstatymas bus priimtas, jei Seimas jam pritars po svarstymo ir po priėmimo.
P. Gražulis ne kartą yra sakęs, kad „amoralių renginių“ propagavimas į Lietuvą veržiasi iš Europos.