Prieš vestuves net 3 kartus inicijavau išsiskyrimą, tačiau ji visą laiką įkalbėdavo likti kartu. Klausiau jos, kodėl ji būna kartu su manimi, jei per mažai ją myliu, tai ji atsakė, kad aš esu jos svajonių vyras, tik per mažai ją myliu.
Klausimas: ar apskritai gali tęstis tokia mūsų santuoka ir ar galima išmokti mylėti nepakankamai mylimą ir nepakankamai seksualią (ji yra daugumos vyrų svajonė, bet ne mano idealas) partnerę.
Atsako psichoterapeutas Olegas Lapinas
AR GALIMA IŠMOKTI MYLĖTI
Pirmiausiai noriu pastebėti, kad esate labai tiesus ir teisingas žmogus. Jums atrodo neteisinga apgaudinėti žmoną dėl meilės. Didelė pagarba jums už tai. Jūsų laiško esmė labai paprasta: aš myliu per mažai arba išvis nemyliu, o ji myli mane per daug. Ir jūs klausiate, ar galima išmokti mylėti. Kadangi jūs kalbate apie jausmus, tai pirma pažiūrėkime, ar gali kokios nors jausmo būti „per mažai“ ar „per daug“.
Jei jūs turite tam tikrą bicepso apimtį, ją galima išmatuoti su centimetru. Palyginti su žmonos bicepsu ir pasakyti: tavo bicepsas mažesnis. O po to prisiminti, kad ji normali moteris ir pridurti: bet kaip nedidukei moteriai, tai visai normalus. Po to pagalvoti apie kitų vyrų raumenis ir paslapčia pasidžiaugti: mano tai didesnis! Arba nusiminti: aš atsilieku...
Dabar jūs darote tą patį su meilės jausmu. Klausimas: kaip jūs jį matuojate ir su kuo lyginate?
Jei jūs matėte filmuose ar skaitėte knygose apie meilę, tai greičiausiai susipažinote su romantine jų versija: žmonės daro kvailystes vienas dėl kito, nugali neįmanomas kliūtis, susitinka ir užsimiršta karštame apsikabinime. Visa tai puiku, tačiau mes galime prisiminti, kad greičiausiai po kiekvieno nufilmuoto dublio aktoriai atsitraukia vienas nuo kito ir abejingai rūko.
Jei jūs matuojate meilę subjektyviu jausmu, tai jis jums yra unikalus, telpa jūsų kūne ir jokiam kitam žmogui nėra žinomas. Todėl su kitais nepalyginamas. Juk negalima palyginti šiuo metu valgomo obuolio skonį su pernai valgytos kriaušės skoniu. Juolab negalite lyginti savo skonio su panašų obuolį valgančio kito žmogaus skoniu.
Jūs galite naudotis tik prisiminimais, kurie pas mus yra labai apgaulingi, nuolat koreguojami ir retušuojami. Jūs tegalite pasakyti: ne, aš nejaučiu žmonai seksualinio potraukio. Bet tai pasakyti galite tik tuo atveju, jei kokiai kitai moteriai - jaučiate.
Jūs galite pasakyti: kažkada jutau tokius „drugelius“ pilve, ėjau iš proto dėl vienos klasiokės... Dabar tai - ne tas jausmas. Žmonai to nejaučiu.“ Taigi abiem atvejais jūs turite su kažkuo palyginti savo subjektyvų jausmą. Tačiau ar galime apskritai tai daryti su jausmais?
Moteris, kuriai jūs tikrai jautėte lytinį potraukį, galėjo būti:
specialiai tam nudažyta, nurengta, makiažu pakoreguota porno žvaigždė iš interneto ar tiesiog labai daili ir seksualiai apsirengusi atsitiktinė praeivė ar pažįstama; šiuo metu ji gali gulėti kur nors girta ir be makiažo; bet kokiu atveju jūsų žmona ji netaps.
atsitiktinė paprasta mergina; tuomet jums buvo seksualinis alkis, o jai labai norėjosi ką nors „pakabinti“; dabar susitikę jūs visai nenorėtumėte su ja mylėtis;
Mergaitė, kurią jūs buvote įsimylėjęs mokykloje, buvo jūsų idealizuota, jums tuomet buvo „hormonų audros“, ir jūs išsirinkote sau Deivę. Gyvenantis šiuo metu su ja jos vyras jos Deive nelaiko ir išgyvena tą patį, ką ir jūs. Tikėtina, kad apsigyvenęs su mokykline meile jūs jaustumėte jai lygiai tą patį.
Taigi, šiuo metu jūs esate kitoks, jūsų partnerė yra kitokia, ir dabar apskritai ne tas laikotarpis. Jūsų jausmai yra tokie, kokie yra šiuo metu ir su nieku kutu jų lyginti nereikia. Ir laukti nereikia. Ir su ilgesiu prisiminti nereikia. Jūs galite tik priminti sau, kad jausmus iš principo jūs sugebate jausti. Nesate šaltas ir bejausmis.
Dabar klausimas apie tai, ar galima išmokti mylėti, įgyja kitą pobūdį. Ar aš galiu išmokti kažką daryti? Daryti tokius dalykus, kurie dažniausiai siejami su žodžiu „meilė“? Žinoma, kad galite.
Pavyzdžiui, jūs vedėte šią moterį. Tikriausiai, dovanojote jai bent kelis kartus gėles ar kitokias dovanas. Galbūt vaišindavote ją. Galbūt bučiuodavote, apkabindavote, mylėdavotės. Greičiausiai ji iki šiol daro jums panašias meilės dovanas.
Tačiau jei jūs po vestuvių staiga nustojote tai daryti, tai jūsų meilės veiksmų seka senka. Jūs tampate žmonos skolininku, jei ji jums duoda daugiau, nei jūs duodate jai. Jūsų sąžinė lieka nešvari, ir jums norisi nutraukti santykius su šia moterimi, kad jūsų skolos jausmas nedidėtų.
Jei jūs pradėsite vėl jai kažką duoti, tai užkursite meilės veiksmų sūkurį. Ne tik kad neliks skolos, bet meilės veiksmai sumuosis pagal sniego kamuolio dėsnį. Jei partneriai duoda vienas kitam daugiau, nei gauna, jie palaiko meilę. Nepaisant to, kad jų santykiuose atsiranda nusivylimų ir konfliktų. Ir barnių, ir netgi durų trankymų. Po to vėl sugrįžta meilės veiksmai.
Dabar jūs galite pasakyti: bet ar galimi meilės veiksmai, jei viduje nėra to jausmo? Ar tai nevirsta farsu, vaidyba, simuliacija? Gal iš pradžių reikia pajausti viduje tą jausmą... o tuomet iš to jausmo seks visos tos meilės dovanos?
Ir vėl jūs kalbate apie „tą jausmą“. Apie kurį? Apie tą, kuris kyla jūsų sujaudinimui skirtai sekso bombai? Apie mokyklinę meilę? Jūs vėl lyginate savo dabartinę emocinę būseną su prisiminimais apie kitą emocinę būseną... Stop.
Jūs gyvenate šiandien, šiandien atlikdamas kažkokį veiksmą žmonai, jūs galite pamatyti jos akyse, ar ji dėl to džiaugiasi. Jei jūs darysite tai dešimt – penkiolika metų - tuomet jūsų viduje atsiras kitoks jausmas. Jis nebus panašus į jums žinomus jausmus. Tai bus jausmas žmonių, kurie daug metų dovanodavo vienas kitam dovanas. Jis vadinasi brandi meilė.
Sėkmės jums.
Olegas Lapinas
Rašykite: psichologui@delfi.lt. Psichologai neatsakinėja asmeniškai, atsakymai publikuojami DELFI rubrikoje GYVENIMAS.
