Pirmąją vietą iškovojusi gamtininkų profesionalų „Grus“ komanda, per dvi dienas suradusi beveik 600 rūšių, teigė iš iškart nujautusi, kad pranoks kitas komandas ir nesunkiai pasieks pergalę.

Rezultatai nenuliūdino

Savaitgalį Alytaus rajono šiaurėje, palei Nemuno upės vingį plytintis 27 km² ploto šilas sulaukė kaip niekad daug gamtos mylėtojų, kurie šilą stebėjo pirmoje nakties pusėje ir dieną.

Renginį organizavusio Nemuno kilpų regioninio parko ekologo Žydrūno Preikšos teigimu, Punios šilas – biologinės įvairovės požiūriu pats vertingiausias miškas Lietuvoje, todėl būtent jame numatyta surengti pirmą Lietuvoje rūšių stebėjimo ralį.

J. Barzdėnas
Iš pradžių šnekas prie stalo, kad šilas gali prilygti Belovežo giriai, aišku, mes ten buvom, truputį skeptiškai įvertinom, bet kai pamatėm šilą... yra į ką pažiūrėti. Rūšių įvairovė išskirtinė. Seni ąžuolai labai daug duoda. Neįsivaizduoju, kur galima surasti kitą tokią vietą Lietuvoje.

Ž. Preikšos pasidomėjus, kaip kilo idėja surengti pirmą tokio masto renginį, jis tikino, kad paskatino prigimtinis noras varžytis ir prisidėti prie geresnio šilo bioįvairovės ištyrimo.

„Iš prigimties mėgstu varžytis, lenktyniauti įvairiose srityse. Buvo Lietuvos ornitologų draugijos organizuoti paukščių raliai. Mes juose visada dalyvaujam – nuo pat pirmo renginio. Tačiau ten stebimi tik paukščiai, o aš esu platesnio profilio gamtininkas. Tiesiog norėjosi pažiūrėti, kokia yra biologinė įvairovė, kiek galima pamatyti rūšių, įdomu pasivaržyti, išmėginti gamtininkų profesionalų jėgas“, - GRYNAS.lt kalbėjo renginio organizatorius.

Jo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje tokio tipo ralis įvyko pirmą kartą, rezultatai yra visai neblogi. Pašnekovas spėjo, kad rimčiausiu iššūkiu dalyviams galėjo tapti komandų sudarymas, kadangi norint pasiekti gerą rezultatą, joje turėtų būti įvairių sričių specialistų.

„Be abejo, vieni pasirodė stipriau, kiti – silpniau. Bet ne visi atvažiavo nugalėti. Kiti atvažiavo norėdami dalyvauti, pabendrauti su gamtininkais. Pirmosios vietos laimėtojai rado beveik 600 rūšių. Rezultatą, kai per dieną surandama virš 500 rūšių, galima laikyti visai neblogu“, - teigė Ž. Preikša.

Ralį laimėjusios komandos narys: šito ir tikėjomės

Tuo tarpu rūšių ralį laimėjusios „Grus“ komandos narys, Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyr. ekologas Vytautas Uselis teigė pergalės ir tikėjęsis. Gamtininko teigimu, laimėjusi komanda kitiems renginio dalyviams parodė, kad gamtos pažinimas yra neribotas.

„Mes galvojom, kad tokią vietą užimsim. Dirbam tokį darbą – tyrinėjam. Reikalingas vos ne profesionalaus lygio pasiruošimas. Truputį nekuklu mums rungtis vienam būry su mėgėjais. Aišku, gerai žmonėms pamatyti, kad pažinimas yra neribotas – parodėm pavyzdį. Pažįstant daug rūšių sėdėti užsidarius rezervate, nepasidalinti patirtimi, nepasirodyti...“ – svarstė V. Uselis, pridūręs, kad jo komanda į priekį išsiveržė augalų ir samanų atpažinime.

Jis atskleidė, kad komanda į ralį atvažiavo praktiškai iš anksto nesiruošusi. Nors jos nariai kartu su savimi atsivežė maždaug 15 knygų, padėsiančių atpažinti rūšis, tačiau, kaip teigė V. Uselis, jomis beveik taip ir nebuvo spėta pasinaudoti.

Laimėjusią komandą be V. Uselio sudarė jo žmona, Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyresnioji botanikė Asta Uselienė, entomologas Giedrius Švitra ir Lietuvos gamtos fondo vadovas Edmundas Greimas.

Ralio dalyvis: Punios šile rūšių įvairovė išskirtinė

GRYNAS.lt ralio dalyvių paprašius pasidalinti įspūdžiais, Punios šile pirmą kartą pabuvojęs VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Antaliedės girininkijos girininkas Jonas Barzdėnas teigė, kad renginio pradžioje išgirstą šilo palyginimą su Belovežo giria, įvertino skeptiškai, tačiau jame geriau apsidarius nuomonė pasikeitė.

„Iš pradžių šnekas prie stalo, kad šilas gali prilygti Belovežo giriai, aišku, mes ten buvom, truputį skeptiškai įvertinom, bet kai pamatėm šilą... yra į ką pažiūrėti. Rūšių įvairovė išskirtinė. Seni ąžuolai labai daug duoda. Neįsivaizduoju, kur galima surasti kitą tokią vietą Lietuvoje“, - įspūdžiais dalijosi ralio dalyvis.

Labanoro girią kartu su žmona Nijole skersai išilgai išvaikščiojęs Jonas, teigė labiau besispecializuojantis botanikos srityje. Tačiau daug keliauti po Lietuvą šiltuoju metų laiku, kai padidėja gaisringumas, juodu negali, nes profesija juos pririša prie girininkijos miškų.