Mokytojai smukdo berniukus dėl elgesio?

Berniukams už tokias pat žinias rašomi šiek tiek žemesni pažymiai nei mergaitėms. Tokią išvadą padarė edukologė daktarė Jolita Dudaitė. Jos įžvalgoms linkę pritarti ir mokytojų, ir mokinių atstovai. Jie aiškina, kad berniukai dažnai nukenčia dėl blogo elgesio.

Analizuodama prastesnių berniukų mokymosi rezultatų priežastis, Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Edukologijos instituto lektorė daktarė J. Dudaitė priėjo prie išvados, kad už tas pačias žinias berniukai gauna prastesnius pažymius nei mergaitės.

„Dėl tam tikrų priežasčių berniukams už tokius pat pasiekimus rašomi šiek tiek žemesni pažymiai“, – sako J. Dudaitė. Ji tai aiškina ne kartą pastebėjusi iš nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų – vienodai testus (ne mokyklinius, o išorinio vertinimo) atlikusių mergaičių ir berniukų vidutiniai semestro pažymiai dešimtbalėje sistemoje skirdavosi vidutiniškai vienu balu mergaičių naudai.

„Tokį nevienodą pažymių rašymą gali lemti daugelis priežasčių, tarp kurių gali būti tiesiog berniukų netinkamas elgesys. Tačiau tai sukelia labai neigiamą pasekmę – jei mokiniui yra mažinamas įvertinimas, tai yra, jis gauna mažesnį įvertinimą nei rodo jo realūs gebėjimai, pasiekimai, menksta jo motyvacija mokytis – jis jaučia neteisybę. O motyvacija mokytis turį pačią didžiausią įtaką mokinio mokymuisi. Tą įrodo begalė tyrimų, atliktų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje“, – DELFI teigė edukologė.

A. Jurgelevičius: mokykla – ne zoologijos sodas

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius pritaria įžvalgai, kad berniukai už tas pačias žinias gali gauti prastesnius įvertinimus nei mergaitės. Jis sako, kad švietimiečiai dar prieš daugelį metų priešinosi mokyklų tinklo pertvarkymui. Jie prognozavo, kad problemų kils su pagrindinėmis mokyklomis, kuriose mokosi tik paties sunkiausio amžiaus, 5-8 klasių, mokiniai.

„Taip nutinka, nes tokiose mokyklose aplinka mažiau palanki ugdymuisi: vienoje vietoje daug sunkaus amžiaus mokinių, natūraliai kyla drausmės klausimas. O kad mokytojai nėra robotai ir kartais mokinių elgesys atsiliepia jų vertinimui, tai, manau, žmogiškas dalykas“, – sako LŠPS pirmininkas.

A. Jurgelevičiaus teigimu, reikia nagrinėti, kodėl taip atsitinka. Jo nuomone, mokytojai tampa savotiškais aplinkybių įkaitais. „Pagrindinėje mokykloje, paauglystės laikotarpiu, berniukų elgesys būna kitoks – blogesnis nei įprasta. Per pamokas nesimokydami, kalbėdami, neišgirsta, nesugeba atlikti to, ko mokytojas prašo. Todėl jų pažymys kartais būna prastesnis“, – mano A. Jurgelevičius.

Pašnekovas sako, kad kai mokiniams duodami išorinio vertinimo testai, klasėje paprastai būna mokyklos administracijos atstovas. Tada klasėje būna drausmė, vaikai susikaupia. Per eilines pamokas šito, deja, nėra.

Pasak A. Jurgelevičiaus, patys mokiniai iš mokytojų reikalauja mokėti sutramdyti klasę. „Tačiau tai ne zoologijos sodas – mokytojas neturi būti tramdytojas – jis turi mokyti. Tačiau jis dalį laiko skiria tramdymui, o ne mokymui, tai neišvengiamai atsiliepia rezultatams“, – teigia 27 metus istorijos mokytoju dirbantis LŠPS lyderis. Jo teigimu, šita problema tik gilės, tačiau neaišku, ar valstybė grįš prie ankstesnio mokyklų tinklo.

Berniukams trukdo elgesys

„Mokytojai tikrai neatsižvelgia, tu berniukas ar mergaitė, diskriminavimo tikrai nėra“, – sako Lietuvos mokinių parlamento (LMP) pirmininkas Juozas Vaidelis. Tačiau, pasak J. Vaidelio, posakis, kad berniukai vėliau bręsta, ne iš piršto laužtas.

„Berniukai vėliau supranta, kad gyvenime kažko reikės siekti, laikyti egzaminus, o mergaitės iš anksčiau būna nusistačiusios, kad reikia mokytis. Berniukams gauti žinių trukdo jų elgesys“, – mano J. Vaidelis.

LMP pirmininkas yra girdėjęs apie atvejus, kai įvertinimą nulemia ne žinios, o elgesys. „Jeigu mokytojas pamato, kad mokinys neklauso, negali rašyti pažymio už elgesį. Tada mokytojas paklausia ko nors, ką tą pamoką nagrinėjo. Jeigu mokinys neatsako, mokytojas turi teisę parašyti jam blogą pažymį“, – aiškina J. Vaidelis.