Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Audronė Šuminienė pastebi, kad informacinės komunikacinės technologijos išties keičia mokymosi procesą: randasi nauji mokymo metodai, interaktyvios kompiuterinės, savarankiškam darbui pritaikytos mokymosi priemonės. Kai kuriais atvejais taikomas ir nuotolinis mokymas. Be to, pamokos nebūtinai vyksta klasėse: istorijos galima mokytis muziejuje, o biologijos – gamtoje. Mokytojas gali nuspręsti, kokius mokymo būdus ir metodus taikyti norint pasiekti geriausių rezultatų.
„Tačiau švietimo specialistai pabrėžia, kad jokios modernios technologijos negali pakeisti to, ką suteikia gyvas bendravimas. Priemonės – kokios geros ir inovatyvios jos būtų – tėra tik priemonės įgyvendinant švietimo tikslus: padėti ugdytis visavertei, atsakingai asmenybei, turinčiai bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimų“, – tvirtina A. Šuminienė.
Kad ir kaip į mokyklas plistų naujausios informacinės technologijos, kol kas apie trumpesnius mokslo metus nesvarstoma. „Klausimas dėl mokslo metų trukmės keitimo nėra svarstomas. Dalyje Europos Sąjungos šalių ugdymo procesas žymiai ilgesnis nei Lietuvoje, nors informacinės komunikacijos priemonės ugdymo procese taikomos dar aktyviau. Jos tik gali paįvairinti ugdymą, bet ne jį pakeisti ar esmingai sutrumpinti“, – DELFI sakė ŠMM atstovė.
V. Bacys: ugdymo procesas bus organizuojamas kitaip
„Jau prieš 10 metų buvo kalbama, kad dabartinė mokyklos struktūra po 20 metų savaime bus labai pasikeitusi ir mes sunkiai ją atpažinsime. Manau, per tą laiką iš esmės nepasistūmėta – turime 45 minutes, kurios, manau, visų pirma susijusios ir su darbo apmokėjimo tvarka: mokytojo darbas visų pirma apmokamas pagal faktines valandas“, – sako buvęs švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.
Pasak V. Bacio, bandyta įvesti etatinį darbo apmokėjimą, kuris galbūt būtų sukėlęs proveržį, tačiau dėl finansinės krizės šito buvo atsisakyta.
V. Bacys atkreipė dėmesį, kad vaikai šiandien daug mokosi žaisdami – pavyzdžiui, naudodami specialias programas mokosi anglų, lietuvių kalbų. „Manau, šį elementą reikėtų smarkiai išnaudoti. Kai sutinki trečioką ar ketvirtoką, kuris kompiuterio ar savo mobiliojo telefono pagalba sėkmingai mokosi anglų kalbos, sėkmingai atlieka lietuvių kalbos užduotis, sveikintinas dalykas. Taip atsiranda individualizavimas ir diferencijavimas, kai kiekvienas mokosi pagal savo lygį ir pajėgumą“, – teigia mokytojas.
Vis dėlto V. Bacys mano, kad suaugusio žmogaus vadovavimas bus neišvengiamas. Jo nuomone, naujausios IT technologijos lems, kad ateityje mokykloje turės stiprėti konsultavimo funkcija. „Mokytojai turės turėti daug konsultavimo įgūdžių tam, kad galėtų organizuoti procesą visai kitaip“, – sako pašnekovas.
Reikės mokytojo - asmenybės
Panašios pozicijos laikosi Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Edukologijos instituto docentė Staselė Ustilaitė. „Nemanau, kad nuotolinis mokymas gali pakeisti tiesioginį bendravimą su mokytoju-asmenybe, nes šiuolaikiniame ugdyme akcentuojama mokinio ir mokytojo sąveika“, – teigia S. Ustilaitė.
Pasak S. Ustilaitės, vizualus mokymas taikant šiuolaikines informacines technologijas gali, turi būti ir yra taikomas kaip ugdymo metodas. Jos tvirtinimu, nuotolinės studijos tinka tik labai motyvuotiems asmenims.
