Raudonuosiuose ryžiuose išsaugota visa ląsteliena ir gemalas. O raudonasis pigmentas yra stiprus antioksidantas, mažinantis aterosklerozės formavimąsi.
Šie ryžiai – B grupės vitaminų, vitamino E bei mikroelementų, tarp kurių geležis ir kalcis, šaltinis.
Mokslininkai teigia, kad mūsų mityboje labai trūksta ląstelienos, todėl raudonieji ryžiai – tikrai puikus pasirinkimas. Ląsteliena reguliuoja virškinamojo trakto veiklą, padeda iš organizmo pašalinti kenksmingas medžiagas, tarp jų ir cholesterolį.
Žmonės, kurie turi kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, geriau vartoti nešlifuotus ryžius, įskaitant ir raudonuosius, nes jų glikemijos indeksas dėl ląstelienos gausos mažesnis.
Jei laikotės dietos, taip pat derėtų rinktis raudonuosius ryžius, nes juose gausu maistinių skaidulų, sudėtinių angliavandenių, o riebalų labai mažai. Šios rūšies ryžiai yra ir mažiau kaloringi – vienoje jų porcijoje apie 220 kcal.
Minkšta raudonųjų ryžių luobelė lengvai pasisavinama ir išvirtiems ryžiams suteikia ruginės duonos aromatą. Tiesa, verda šie ryžiai ilgiau nei įprastiniai – apie 35-40 min. Tačiau jie nesuverda ir visada išlieka birūs, todėl ypač tinkami gaminant salotas ir garnyrus.
Verdant raudonuosius ryžius vanduo šiek tiek nusidažo, tačiau nereikėtų to baimintis, paruošto patiekalo spalvos jie nekeičia. Su raudonaisiais ryžiais verdamos sriubos, jų dedama į mėsos troškinius, salotas ir t.t.
Tai įdomu
Senovės Kinijoje apie raudonuosius ryžius sklandė legendos. Ši ryžių rūšis vadinta „uždraustąja – valgyti juos galėjo tik imperatorius ir jo šeimos nariai. Per karą už Kinijos suvienijimą raudonaisiais ryžiais buvo maitinami elitinių būrių kariai, kad šie taptų tvirtesni ir greitesni
Žmonės, kurie turi kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, geriau vartoti nešlifuotus ryžius, įskaitant ir raudonuosius, nes jų glikemijos indeksas dėl ląstelienos gausos mažesnis.
