„Žuvų išteklius naudoja ir žvejai verslininkai, ir žvejai mėgėjai. Mūsų tikslas – reglamentuoti žvejybą taip, kad visuomenei būtų didžiausia nauda“, - susirinkimo tikslą apibrėžė Aplinkos ministerijos Išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas.
Jis paprašė susirinkimo dalyvių savo norimą informaciją išsakyti be didelių emocijų.
Verslinė žvejyba, kurioje - jokio verslo?
„Mėgėjiška žūkle Lietuvoje aktyviai užsiima apie 170 tūkstančių žmonių, taip pat iki pusės milijono žmonių per metus turi kokių nors išlaidų, susijusių su mėgėjiška žukle. Mėgėjiškos žūklės reikmenų metinė apyvarta Lietuvoje yra apie 130 milijonų litų. Taip pat praėjusiais metais 2,4 milijono litų surinkta už parduotus žvejų mėgėjų leidimus, šiemet, pabranginus leidimus, planuojama surinkti 4 milijonus litų. Dar neskaičiuojame žvejų išlaidų kurui, gyvenimui kaimo turizmo sodybose.
Žvejai verslininkai tuo metu ežeruose per metus sugauna 72 tonas žuvies, kitaip tariant tai yra 411 tūkstančių litų pajamų, iš kurių gyvena 55 įmonės, už tai sumokama 8 tūkst. litų mokesčių į valstybės biudžetą. Analizuojant tuos skaičius kyla klausimas – ar tai yra verslas? Ką reikėtų vadinti verslu?“, - vardijo S. Mikalauskas.
Jis pabrėžė, jog žvejų klubas „Karpis“, organizavęs limituotą žvejybą Druskininkų Ilgio ežere (26 hektarų ploto), pardavė žvejybos leidimų už beveik 37 tūkst. litų. Tuo metu išnuomojus šį vandens telkinį verslininkams būtų galima gauti maždaug 1000 litų.
„Žvejams verslininkams vieno darbuotojo išlaikymas kainuoja 15 741 litą per metus- čia šiais metais, padidinus minimalų atlyginimą. Iš 55 ežeruose žvejojusių įmonių tokias pajamas deklaravo vos 7 įmonės. Dviejų darbo vietų išlaikymui pinigų galėtų skirti 4 įmonės, žvejojančios ežeruose. Jau nekalbant, kad jos gali turėti ir kitų išlaidų. Taigi galima daryti prielaidą, kad iš šio verslo galima išlaikyti 11 žmonių per visą Lietuvą. Leisiu sau teigti jog tuomet verslinė žvejyba nėra pagrindinis šių žmonių verslas, - dėstė S. Mikalauskas. - Žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, jog Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacija, kurioje susijungusios bendrovės sugauna 120 tonų žuvies per metus, sukuria 165 darbo vietas. Imant vidutinę žuvies kainą, jie galėtų uždirbti 114 tūkstančių pajamų, tokiu atveju, vienai iš minėtų 165 darbo vietų, vienam darbuotojui tenka 690 litų metams. Neįsivaizduoju, kaip už tiek įmanoma išlaikyti darbuotoją. Kas norėtų už tokią sumą padirbėti?“
Siūlė nuomoti valtis, dirbti žvejybos gidais
Vis dėlto baigdamas pranešimą S. Mikalauskas pasiūlė verslininkams ir mėgėjams „rasti bendrą kalbą“.
Jis siūlė, jog verslininkai mėgėjams galėtų nuomoti valtis, nuomoti jų nuleidimo į vandenį įrenginius bei automobilių stovėjimo aikšteles, teikti žvejams laimikio apdorojimo paslaugas, dirbti žūklės gidais, kurie tiesiog paaiškina atvykėliams, kur galima pasigauti žuvies. Teigiama, jog šiandien šių paslaugų kaina siekia nuo 200 iki 1200 litų per dieną. Taip pat galima prekiauti masalais ir jaukais žuvims.
S. Mikalauskas pripažįsta, jog šie verslai Lietuvoje dar nėra populiarūs, tačiau užsienyje jie sparčiai plinta.
„Tai niša, kur persiorientavę žvejai verslininkai galėtų užsidirbti“, - tikino S. Mikalauskas.
Lazdijų tarybos narys Jonas Matulevičius pasinaudojo proga paprašyti 4 ežerų savo regiono verslininkams.
„Žvejų verslininkų Lazdijų rajone tėra trys įmonės. Dėl besikaitaliojančių įstatymų kitos nunyko, nes negalima stabiliai dirbti. Jos nuomoja vos 4 vandens telkinius nuo 150 iki 380 hektarų. Iš 200 Lazdijo rajono ežerų. Prašome leisti jiems vykdyti žvejybą verslinės žvejybos įrankiais. Turime vieną iš savininkų, kuris 1992-aisiais įkūrė pirmąją individualią žvejybos įmonę. Ir ji veikia po šiai dienai. Jis savo gyvenimą susiejo su žvejyba. Jei priimsite draudžiančius teisės aktus, jis netenka verslo.
Kyla minits – kaip išlaikyti šeimą, kaip išgyventi? Kaip išlaikyti tą įmonę, jei bus leidžiama žvejoti tik didesniuose nei 500 hektarų vandens telkiniuose? Dar ir mokslininkai rekomenduoja iš vieno hektaro ežero verslinės žvejybos įrankiais pagauti apie dvidešimt kilogramų žuvies“, - retorinių klausimų pažėrė Lazdijų rajono tarybos narys. Jis priminė, jog verslinės žūklės įrankiai tėra žvejojama 5-6 mėnesius.
Dar J. Matulevičius skundėsi, jog į Lazdijų rajoną negrįžo nė vienas centas už nupirktus mėgėjiškos žvejybos leidimus žvejoti.
Kompensacijų už išėjimą iš verslo jau neverta tikėtis
„Prašau verslinę žvejybą leisti bent šiuose vandens telkiniuose, kad žmonės galėtų pragyventi, dirbti ir užsidirbti. Pagalvokite, kiek suėda žuvies kormoranai, kiek išgaudo brakonieriai. O vandens telkinio nuoma už hektarą išaugo 3 – 3,5 karto. Žvejai mėgėjai mums siūlo įvairius verslus? Supraskite, jog mūsų rajone nėra to kurorto, tai ne Nida, ne Druskininkai, nėra kam prižiūrėti tų vandens telkinių. Visi žvejai verslininkai, kurie buvo išsinuomavę vandens telkinius, nutraukė sutartis“, - tikino J. Matulevičius.
Pasak specialisto, parama verslinei žvejybai gali būti skirta investicijoms į darbo sąlygas, žuvininkystės produktų kokybės pagerinimui, verslinės žvejybos įrankių įsigijimui.
A. Labanauskas pranešė, jog ES jau nebedalins kompensacijų už pasitraukimą iš verslo, kaip buvo Kauno marių atveju.
Tačiau sugalvojus pakeisti bendrovės veiklos pobūdį, kuriant kažką naujo, gali būti kompensuojama dalis su nauju verslu susijusių investicijų.
Mėgėjų daug, bet žvejoti - jokio malonumo
„Lietuvoje mėgėjiška žūklė yra vienas populiariausių hobių. Nuolat žvejojančių žmonių Lietuvoje gali būti iki pusės milijono. Tačiau žvejų gretos retėja, nes sumažėjo žuvų išteklių, o gražiausi Lietuvos ežerai yra išnuomoti žvejams verslininkams. Išvykus į gamtą susiduriame su tinklais, iš žvejybos grįžtame be laimikio, nepatyrę jokio malonumo“, - teigė Vitas Miškinis.
„Žvejybos įrankius Lietuvoje gamina 9 įmonės. Jos praėjusiais metais sumokėjo 500 tūkst. litų įvairių mokesčių. Žvejybos reikmenimis prekiaujančios bendrovės praėjusiais metais pardavė įrankių už 52, 5 milijono litų, sumokėjo apie 3,7 milijono litų mokesčių“, - kalbėjo V. Miškinis.
Jaunimo meškere nebesudominsi
„Į Mingės kaimą važiuoja žvejai iš visos Lietuvos, tam kad pasigautų kuojų, plakių, didesnį ešerį.
Nėra vidaus vandenyse žuvų, nes jas išgaudo žvejai verslininkai, brakonieriai“, - kalbėjo verslininkas. - Mažėjantys žuvų ištekliai vidaus vandenyse daro neigiamą įtaką ir jaunajai kartai. Jie auga informacinių technologijų apsuptyje ir jaunimą sudominti žvejyba sudėtinga, nes pas mus neįmanoma pagauti žuvies. Į Suomiją, Švediją vyksta lietuviai, siekdami pagauti laimikį. Kalbėjau su pažįstamu emigravusiu lietuviu, žvejybos organizatoriumi, pas jį atvyksta 150 lietuvių per metus. Ir tik dėl to noro pasigauti didesnę lydeką.“
Verslininko teigimu, bendrovių, prekiaujančių žvejybos įrankiais apyvarta yra 130 milijonų litų. Šalyje yra apie 300 su žūkle susijusių parduotuvių.
Jis išreiškė nuomonę, jog verslinę žvejybą vidaus vandenyse reikia panaikinti, o populiariuose žvejybos centruose (Zarasuose, Utenoje) kurti nedideles žvejybos parduotuvėles.
Užtenka ir 1000 Lt
„Kaip kaimo žmogui mums lieka 1000 grynų pinigų mėnesiui. Ar gaila kaime duoti uždirbti žmogui, kur kone kiekvieną trobą ežeras skalauja. Aš pats turiu nuosavą ežerą. Plėtoju licencinę žvejybą ir gavau 16 tūkst. pajamų. Už vieną hektarą ežero, kurį nuomojuosi, moku 30 litų (metams , - red. past.). O įžuvinti vieną hektarą kainuoja apie 25 litus. Bet aš turiu savo tvenkinius, turiu bazę, kitam gal dar mažiau telieka. Nelyginkite Norvegijos, Švedijos. Ten žmonės uždirba. Sakote – gidai? Žmogus kaime gyvenantis kelnių negali nusipirkti per 20 metų, o jūs siūlot jam gidu dirbti. Išeina susikirtimas tarp žvejų verslininkų ir žvejų mėgėjų. Bet aš ne prieš mėgėjus, jie man netrukdo. Bet atsirado žmonių, kurie pasistatė didelius namus prie ežerų ir jiems kažkaip nepatinka, kad čia dar kažkoks kaimietis vandenyje taškosi,“ - emocionaliai kalbėjo D. Pumputis.
Jis teigė į verslinės žvejybos įrankius investavęs apie 300 tūkstančių litų, nes šiame versle dirba jau daugiau nei du dešimtmečius.
Vyras taip pat turėjo ką atsikirsti mėgėjams, verslininkus kaltinantiems dėl žuvų išteklių mažėjimo.
„Kodėl žuvų nėra? Nes anksčiau buvo užliejamos pievos, jos buvo nušienautos, sutvarkytos. Žuvys galėjo lengvai išeiti ir išneršėti, nebuvo tų plačių nendrynų. Dabar viskas pūna, sukrinta, įšilusiame vandenyje metano dujos skiriasi ir žuvys atsitraukia nuo krantų, joms mažėja erdvės“, - savo versiją dėl žuvų išteklių mažėjimo pateikė žvejys-verslininkas.
Baiminosi, kad uždraudus verslą parduotuvėse neliks žuvies
Vyras taip pat nepritarė neseniai įsigaliojusiai Mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatai, leidusiai nemokamai žvejoti vaikams iki 16 metų, neįgaliesiems bei pensininkams.
„Tokių žmonių šalyje yra milijonas. Aš ne prieš tuos žmones. Bet mes ir taip juos remiam. Jauną žmogų reikia pratinti prie aplinkos, kurioje mes gyvename. Kitaip bus, rusiškai išsireikšiu - „Gamta liaudžiai nemokama parduotuvė“ - viską išdalinsim“,- kalbėjo D. Pumputis.
Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas Leonas Kerosierius svarstė, jog pasitarime pernelyg pliekiami žvejai-verslininkai.
„Man pasidarė nejauku, kad šis renginys yra paverstas verslininkų mušimu ir meškeriojimo įrangos įmonių reklama. Kiekvienam žmogui rekomenduojama suvalgyti 24 kilogramus žuvies per metus.
Lietuviai suvalgo 13-14 kilogramų žuvies. Virš 80 proc. žmonių žuvis perka prekybos tinkluose. Jau 7 -erius metus reikalaujama uždrausti verslinę žvejybą ir vidaus vandenis atiduoti žvejams mėgėjams. Tačiau šios idėjos šalininkai niekuomet nesprendė žuvies pateikimo rinkai problemų. Ar visuomenė sutiks, kad rinkoje nebebūtų pigių gėlavandenių žuvų?“, - sprendimo problemas kėlė L. Kerosierius.
Suskaičiavo, kiek žuvies sulesa kormoranai
Jis teigė, jog pagal ekologijos instituto paruoštą žuvų išteklių atkūrimo bei gausinimo programą, vandens telkinius reikia įžuvinti mažiausiai 748 milijonais jauniklių per metus.
Šiuo metu vandens telkiniai įžuvinami 180-čia milijonų jauniklių, dėl valstybinių žuvivaisos įmonių reorganizacijos ir lėšų stygiaus.
L. Kerosierius siūlė skubiai suburti visuomeninę komisiją žuvų ištekliams gausinti ir saugoti.
Vyras netgi išvardijo, ką rekomenduoti skirti į šią komisiją, ką ji turėtų veikti.
Siūloma žvejoti draugiškai
„Ačiū visiems už mintis, jos bus naudingos mums svarstant tolimesnius žingsnius. Tik priminsiu, kad žvejų mėgėjų žvejybos leidimai – tai kaina, kurią jie susimoka už valstybės išteklių pasiėmimą. Tad netraktuokite šių lėšų, tarsi jas sunešėte“, - baigdamas pasitarimą kalbėjo Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Žemės ūkio ministerijos atstovas kalbėjo, jog vidaus vandens telkiniuose turi tilpti ir vieni, ir kiti.
„Dėl hobio atimti kažkam kad ir nedidelį pragyvenimo šaltinį – gal irgi nėra gerai“, - sakė Aivaras Labanauskas.
Danius Pumputis pasiūlė žvejams verslininkams skirti kompensacijas už pasitraukimą iš verslo ir jas finansuoti iš mėgėjų žvejybos leidimų lėšų. Taip tarsi būtų atsiskaityta už ežerus.
GRYNAS.lt teiraujasi visuomenės nuomonės - ar leisti likusiems žvejams verslininkams užsidirbti, žvejojant tinklais ir kitais verslinės žvejybos įrankiais, ar visgi palikti Lietuvos ežerus tik žvejų mėgėjų hobiui?
Ministras Valentinas Mazuronis pažadėjo atsižvelgti į GRYNAS.lt skaitytojų išreikštą nuomonę:
