Profesorius neigė mitą, esą vaikų iki 7-8 metų nereikia skiepyti nuo erkinio encefalito ir stebėjosi išgirdęs, kad taip tėvams kalba kai kurie medikai.
„Vaikai erkiniu encefalitu serga, o tarp jų ir vaikai iki 7 metų amžiaus. Tai rodo Lietuvos bei Europos epidemiologiniai duomenys. Jeigu vaikai erkiniu encefalitu serga, gali būti nuo šios ligos skiepijami. Tam naudojamos dviejų tipų saugios ir veiksmingos vakcinos: kam patinka renkasi vokiškas, kam patinka - austriškas“, - sakė V. Usonis.
Paprašytas pakomentuoti pacientei gydytojos infektologės pasakytus žodžius, neva iki 7-8 m. vaikų skiepyti nuo erkinio encefalito nereikia, nes „jie turi padidintą kiekį leukocitų, tad jei įkąstų "bloga" erkė, vaikas tiesiog pakarščiuotų ir viskas“, V. Usonis retoriškai klausė, ką reiškia „vaikas pakarščiuotų ir viskas“?
„Jei vaikas karščiuoja, reiškia serga, o padidintas leukocitų kiekis neapsaugo nuo virusinės infekcijos“, - pabrėžė gydytojas, pridurdamas, jog nėra teisinga lyginti vaikų ir suaugusiųjų erkinio encefalito kliniką, neva suaugusiems po erkinio encefalito būna daugiau to ar ano.
Persirgę blogiau mokosi, greičiau pavargsta
„Kodėl mes turime lyginti vaikus su suaugusiais? Lyginkime sveiką vaiką su sergančiu. Yra duomenų, kad vaikai po persirgto erkinio encefalito, net jei tik truputį pakarščiavo, jaučia liekamuosius reiškinius. Pavyzdžiui, jie blogiau mokosi, greičiau pavargsta. Tai lyg ir nedideli požymiai, tačiau jie yra ir trukdo vaikui gyventi“, - atkreipė dėmesį DELFI pašnekovas.
Profesoriaus V. Usonio žodžiais, mes turime paisyti vaiko interesų, šeimai suteikti teisingos informacijos, nes valstybė skiepų nuo erkinio encefalito neįgali kompensuoti, tad skiepyti vaikus ar ne sprendimą priima tėvai.
„Tik tiek, kad įsisegus erkei kiekvieną kartą yra potenciali rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu. Ir nesvarbu ar suaugęs žmogus esi, ar vaikas“, - sakė DELFI pašnekovas.
Po pagreitinto vakcinavimo reikia ketvirto skiepo
Paklaustas ar vaikus iki 7-8 metų amžiaus galima skiepyti pagreitinto veikimo vakcina, profesorius atsakė teigiamai.
„Įskiepytoje vakcinoje yra negyvų erkinio encefalito viruso struktūrų. Tų struktūrų - antigenų turėtų būti pakankamai daug, o jų poveikis imuninei sistemai turėtų būti pakankamai ilgas. Dėl to įprasta erkinio encefalito schema tokia ištęsta, žmonės skiepijami tris kartus, su pertraukomis“, - aiškino imunologas.
Tačiau, profesoriaus žodžiais, gyvenimas yra gyvenimas ir dažnai atsitinka taip, kad „žiemą tu žmonėms vakcinos nuo erkinio encefalito neįsiūlysi, o kai pabunda erkės, prasideda panika“.
„Dabar erkės pabudusios - alkanos baisiausiai, bet mes dar truputį daugiau apsirengę, nes vėsoka. Kai sušils, eisim į mišką, erkių prisisegimo epizodų bus daugiau ir tada padaugės paniškų erkinio encefalito baimių, įsisegus erkei. Todėl buvo sugalvota pagreitinta erkinio encefalito skiepų schema, kai vakcinos dozės įskiepijamos trumpesniais intervalais“, - pasakojo V. Usonis.
Moksliškai įrodyta, kad pagreitinti skiepai nuo erkinio encefalito šiam sezonui bus labai veiksmingi. Tačiau, kaip sakė profesorius v. Usonis, skiepijantis pagreitinta schema kitais metais reikės dar vienos - ketvirtos dozės. Tam, kad būtų garantuota ilgalaikė apsauga nuo erkinio encefalito.
„Jei pasirenkama klasikinė skiepijimo nuo erkinio encefalito schema, viskas vyksta lėčiau, užtenka trijų skiepų. Tačiau, kalbant apie apsaugą nuo erkinio encefalito šiam sezonui, tokį skiepijimąsi jau vėlu pradėti. Geriau rinktis pagreitintą schemą - ir vaikams, ir suaugusiems“, - patarė profesorius.
Užkrėstų erkių pasitaiko ir daugiabučių kiemuose
Kaip DELFI sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė, nuo erkinio encefalito būtina pasiskiepyti visiems žmonėms, nepriklausomai nuo to, kur gyvena - kaime ar mieste, jei jie mėgsta būti gamtoje.
„Nereikia net į mišką eiti – dabar jau ir vidury miesto galima pasigauti užkrėstą erkę. Yra buvę atvejų, kad ir naujuose Sostinės rajonuose vaikeliai nukenčia. Erkes perneša šunys, katės, graužikai ar paukščiai”, - sakė specialistė
„Po erkės įsisegimo žmogus turi save mėnesį stebėti, kol praeis erkinio encefalito inkubacinis periodas. Ir tik po mėnesio, jeigu nepasireiškia liga, galima pradėti skiepijimosi ciklą. Skiepytis iš karto po erkės įkandimo draudžia vakcinos aprašas. Ir net jeigu žmogus to nepaisys, vis viena nebus nuo jo apsaugotas, imunitetas susidarys tik sekančiam erkės įkandimui”, – akcentavo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistė.
Viruso negali neutralizuoti joks vaistas
D. Razmuvienės teigimu, erkinis encefalitas pavojingas tuo, kad jį sukelia virusas, kurio negali „neutralizuoti” joks vaistas. Todėl susirgus gydomi tik simptomai, slopinamas skausmas, o pati liga dažnai progresuoja.
„Erkinis encefalitas yra galvos ir nugaros smegenis bei jų dangalus pažeidžianti liga. Sudėtingiausia jo komplikacija – paralyžius ar net mirtis. Erkiniu encefalitu užsikrėtusiems žmonėms gresia pilnas arba dalinis invalidumas arba mirtis, nes, kaip sakiau, nėra vaistų, įveikiančių virusą, kuris pažeidžia smegenis”, – sakė DELFI pašnekovė.
Sergamumo rodiklis per metus išaugo 41,1 proc.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 11 praėjusių metų mėnesių erkiniu encefalitu sirgo 491 žmogus, 2011 metais per tą patį laikotarpį 355.
„Per metus sergamumo rodiklis išaugo 41,1 proc. Daugiausia susirgimų registruota Kauno ir Vilniaus apskrityse”, – DELFI informavo entomologė Milda Žygutienė.
Anksčiau baltas plotelis raudoname erkinio encefalito teritorijų žemėlapyje buvo Ignalinos rajonas. Tačiau M. Žygutienės teigimu, jau ir čia registruota susirgimų erkiniu encefalitu, tad „švarių teritorijų”, kuriose nebūtų encefalitinių erkių Lietuvoje nebeliko.
