Kadangi pačiai teko augti standartiniame, taip vadinamame „pusantro“ kambario bute, puikiausiai žinau, kokių triukų kartais tenka imtis, norint sukurti kuo daugiau erdvės ten, kur jos realiai ir nėra... Bet lietuviai – žmonės nagingi ir sumanūs, tereikia jiems duoti idėją ir esant norui, mažiausiomis išlaidomis ji bus įgyvendinta. Būtent jiems šis straipsnis ir skirtas – žmonėms, sugebantiems šeimos labui pasidarbuoti įrankiais ir iš kelių medžio plokščių sukurpti naudingą, savai erdvei pritaikytą baldą.
Dažniausia lietuviškų butų problema – kur sudėti daiktus, kad jų nesimatytų, ir visų sienų nereikėtų apkrauti spintomis ir sekcijomis. Vienas iš būdų - išnaudoti žemas erdves sofos ar lovos viduje.
Net ir Chruščiovo laikais statytų namų mažyčiuose balkonuose galima atrasti vietos daiktams susidėti bei tuo pačiu turėti jaukią vietelę pasisėdėti (po suoleliu įrengti dėžę lauko sąlygoms atspariems daiktams). O vonios kambaryje, kodėl gi neišnaudojus kiekvieno kampelio po vonia?
Esant galimybei nedidelio ploto bute geriausia atskirti sanitarinį mazgą, o likusį plotą sujungti į vieną erdvę. Spintoms tada lieka daugiau vietos prisiglausti prie išorinių sienų, o viduryje – daugiau laisvės savininkų fantazijai atsiskleisti. Toks sprendimas, žinoma, tinkamas, kai nėra aplink lakstančių vaikų ir norisi ramybės bei harmonijos.
O jei mažame bute reikia įkurdinti ir kelias atžalėles, tuomet iššūkis tampa dar sunkesnis. Tačiau nieko nėra neįmanomo! Jeigu gyventojams pasisekė bent tiek, kad jų maža erdvė turi aukštas lubas (kaip dažniausiai būna prieškarinės statybos butuose), reikėtų pasistengti išnaudoti tą vertikalią erdvę ir įvairias funkcijas atliekančius baldus sluoksniuoti vieną ant kito tarytum sumuštinį.
Juk turint mažą erdvę, svarbus kiekvieno centimetro funkcionalumas – lovos aukštis, stalviršio plotis ir t.t. Viskas turi tilpti ir būti patogu naudoti. Pasitelkus išradingumą, net ir tris vaikų loveles galima patogiai sutalpinti minimalistinėje, tačiau, turint omenyje sąlygas, visgi žaismingoje erdvėje.
Viena pagrindinių taisyklių, kuriant mažo buto interjerą – būti išradingiems ir pasiryžti atsikratyti stereotipų. Idėja drąsiems, nebijantiems aukščio ir netingintiems kas vakarą ropštis aukštyn: kas sakė, kad dviaukštės lovos tinkamos tik vaikų kambariui? Juk ant tikro čiužinio miegoti kur kas sveikiau nei ant sudedamos sofos-lovos. O pasidarbavus rimčiau, galima sumeistrauti ir lovos nuleidimo mechanizmą, kurio dėka svetainė vakarais galėtų virsti jaukiu, romantišku miegamuoju.
Na, ir galiausiai – virtuvė, standartiniai 6 kvadratiniai metrai su gausybe maisto atsargų, indų, puodų ir, žinoma, pakankamai vietos sukinėtis šauniajam šeimos virėjui. Čia galima išnaudoti tokias gudrybes kaip gilias kampines spinteles ir bent vieną, bent iki pusės išgriautą sieną. Tokiu būdu praplatinus stalviršį, po juo galima įsprausti skalbimo mašiną, o iš kitos pusės pastačius kėdes - sukurti barą, prie kurio vaikai galėtų ruošti pamokas, prižiūrimi virtuvėje besidarbuojančio suaugusiojo.
Galiausiai reikia atminti, kad jaukumą būste kuria jame gyvenantys žmonės, o norint atnaujinti interjerą, pradėti galima ir nuo mažiausios detalės. Sėkmės kuriant namus!