GRYNAS.lt sulaukė skaitytojo Nerijaus skambučio, kurio metu vyras pasiguodė, kad jo gimtajame mieste norima „atsikratyti“ gyventojų pamėgto miško.
„Salupiuose yra žvyro karjeras, šalia jo – gražus miškas. Jį norima visiškai iškirsti, norima plėsti karjero teritoriją. Pušys jau sužymėtos kirtimui“, - pasakojo Nerijus.
Jo teigimu, toks sprendimas padarytas remiantis 1979 m. dokumentu. Vyras tikino, kad mišką norėtų išsaugoti dauguma vietos gyventojų, tačiau verslui reikalinga miško teritorija.
Miškas jau „pasmerktas“
Jonavos miškų urėdijos urėdas Vytautas Daukševičius GRYNAS.lt patvirtino, kad leidimas iškirsti mišką suteiktas prieš gerus 30 metų. Tiesa, kaip informavo specialistas, Salupių miškas jau yra praradęs miško kategoriją – jis mišku nebelaikomas, tai tėra plotas, apaugęs mišku.
„Jis yra atiduotas karjerui, tai jau yra karjero teritorija, - sakė urėdas. - Šis miškas statusą yra praradęs prieš 33 metus. Vyriausybė priėmė nutarimą ir tą plotą atidavė karjerui“.
Anot urėdo, Salupių miškas jau yra „pasmerktas“. Teisiškai miško išgelbėti, jo samprotavimu, jokių galimybių nebėra. „Ten yra brandus pušynas. Jis yra apie 110-120 metų. Tokio amžiaus miškai yra jau kertami“, - sakė V. Daukševičius. Tokie brandūs medynai, anot urėdo, net jeigu šalia nebūtų karjero, vis tiek jau būtų ruošiami kirtimui.
Pasiteiravus, ar tokio miško iškirtimas būtų didelis praradimas, pašnekovas teigė, kad tokius klausimus sprendžia aplinkosaugininkai, jie žiūri, kaip išlaikyti miškų pusiausvyrą. „Jeigu šiandien karjeras yra išekploatuojamas, jį reikia rekultivuoti. Jeigu viskas vyksta normaliai, kai iškasamos iškasenos, miškas vėl atsodinamas“, - sakė Jonavos miškų urėdas.
Matė, kad miškas, bet visi užmerkė akis
Jonavos savivaldybės mero pavaduotojas Vytautas Venckūnas GRYNAS.lt teigė, kad visas procesas Salupiuose vyksta be savivaldybės įsikišimo.
„Procesas prasidėjo 1979 metais, kuomet buvo paruoštas Zatyškių karjero Nr. III projektas. Žemės kasybos žemės ten sudaro 68,5 ha. Eksploatacijai paruošta arba išeksploatuota – 48,5 ha. Tai reiškia, kad liko išekspoatuoti apie 20 ha. Tas plotas kaip tik ir atsiduria po Salupių mišku“, - situaciją aiškino valdininkas.
Anot jo, besikeičiant įstatyminei bazei Aplinkos ministerija reikalavo, kad būtų perrašyti visi dokumentai. 2003-2005 m., kai karjeras buvo Kauno apskrityje, Zigmantas Benjaminas Kazekevičius su akcine bendrove „Kauno keliai“ pasirašė sutartį, kad išnuomojama valstybinė žemė.
Pasak specialisto, pagrindinė blogybė yra ta, kad nuo 1979 m. nei vienas iš valdininkų nesiėmė jokių veiksmų. Kitaip sovietmečiu buvo sudėlioti ir prioritetai – aukščiau už mišką buvo laikomos žemės iškasenos.
„Tokiais ekstra atvejais turėtų Aplinkos ministras sukviesti Geologijos tarnybą, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą, kodėl dar nuo tarybinių laikų žemės paskirtis yra kita, o ne miško? Jeigu būtų atstatytas statusas brandaus miško, tada galima spręsti, ar jį pjauti, ar palikti. Viskas yra Aplinkos ministerijos rankose. Jie išduoda visus leidimus, visas sutartis pasirašo dėl žemės išteklių naudojimo“, - sakė V. Venckūnas.
Anot jo, jeigu būtų sudaryta Aplinkos ministerijos komisija ir nustatytų ginčytiną objektą – kad tai nėra kitos paskirties žemė, o miškas – tokį statusą ir reikėtų atstatyti.
Savivaldybė atšaukti sprendimo negali
Paklaustas, ar šiuo metu dar galima kažką padaryti, kad situacija pasikeistų ir miškas nebūtų iškirstas, Jonavos savivaldybės mero pavaduotojas sakė, kad tai nebe savivaldybės galios ribose.
„Čia savivaldybė visiškai nebeturi jokios jėgos. Savivaldybė įsikiša tiktai vienu momentu – kada yra keičiama žemės paskirtis, kada savininkas turi dirbamos žemės ir žino, kad po žeme yra išteklių, o ištekliai turi prioritetą prieš žemės paskirties žemę, bet ne prieš miško žemę. Savininkas, gavęs leidimą eksploatuoti žemės išteklius, atlikęs poveikio aplinkai tyrimus kreipiasi į savivaldybę, kuri ir pakeičia žemės paskirtį. Esame pastatomi prieš faktą. Jeigu nekeičiame žemės paskirties, savininkas klausia argumentų. Mes galime sakyti, kad tai yra teritorija Natura 2000, kranto apsaugos teritorija ir t.t., šalutinių veiksnių galime įvardyti daug, bet į juos niekas neatsižvelgia“, - aiškino V. Venckūnas.
Pašnekovas sako, kad norint išgelbėti Salupių mišką pirma reikėtų atstatyti jo miško statusą. Tai galėtų padaryti tik AM. Tuomet visas procesas prasidėtų iš naujo.
„Jeigu šiandien spauda ir visi susidomi šia situacija, gali nufotografuoti tą vietą, nes yra aeronuotraukos ir paklausti AM veikėjų, ar jūs nematote, kad tai yra miškas? Ar mes vaidinsime ir toliau, kad tai yra kitos paskirties žemė? O kita paskirtis reiškia, kad nei miškas, nei žemės paskirties žemė, o kažkas – krūmynai ir tiek“, - kritiškai situaciją vertino V. Venckūnas.
AM: norint keisti žemės statusą, būtinas savininko sutikimas
Anot jo, nepriklausomai nuo to, ar tai buvo sovietiniai ar ne sovietiniai dokumentai, aukščiau jų yra Miškų įstatymas, kuris reglamentuoja miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, ten numatyti ir išimtiniai atvejai.
„Jeigu ten yra miškas, jis gali būti paverčiamas kitos paskirties naudmenomis. Atlikus visas pavertimo procedūras ir sumokėjus kompensaciją, galima formuoti ir naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijas. Jeigu visos šitos procedūros yra atliktos anksčiau iki įstatymo įsigaliojimo 2011 metais liepos 1 dienos ir tas pavertimas yra įvykęs, o teise kirsti ir kasti žvyro ar ko kito, nepasinaudota, pakeisti miško statusą galima, bet tik tokiu atveju, jeigu pats sklypo ar teritorijos savininkas, nuomotojas – sutiktų“, - sakė V. Vaičiūnas.
Jeigu pagal Miškų kadastrą, tai yra miškas (o sovietiniuose dokumentuose įrašyta kas kita), žemės naudmenų paskirties keitimo procedūra turi būti atlikta pagal dabar galiojančius teisės aktus.
„O jeigu keitimo procedūra jau buvo atlikta anksčiau ir miškų kadastre miško nėra, tada natūralu, kad tos teritorijos savininkas želdinius, kurie ten yra likę, bet nebeturi miško statuso, turi teisę iškirsti ir ten kasti žvyrą ar smėlį“, - aiškino V. Vaičiūnas.
Jis pabrėžė, kad visos teritorijos yra formuojamos rengiant detaliuosius planus, kurių metu gali vykti vieši svarstymai ir vietos bendruomenės gali pareikšti savo nuomonę.
