Apie dvarą
Šis dvaras stovi Rokiškyje. Per visą savo gyvavimo laikotarpį Rokiškio dvaras turėjo daug savininkų. Nuo XVI a. beveik 200 metų dvarą valdė Krošinskių giminė.
Krošinskiai stengėsi miestelyje įvesti tvarką, skatino prekybą. Tai buvo labai naudinga, nes pro Rokiškį ėjo prekybos kelias į Livoniją.
Labiausiai Rokiškis ir dvaras suklestėjo XVIII a. pab., kai dvaro savininku tapo Ignotas Tyzenhauzas. Jis atnaujino dvarą, įsakė pastatyti naujus klasicizmo stiliaus dvaro rūmus, o jų šonuose akmens mūro oficinas bei kitus pastatus. Taip pat buvo apsodintas parkas, iškasti tvenkiniai, pertvarkyta Rokiškio senamiesčio aikštė. Visi aikštės pakraščiuose stovintys namai turėjo būti klasicizmo stiliaus. To buvo siekiama, todėl Rokiškis gali pasigirti tokiu išskirtiniu ir ypatingu senamiesčiu.
Po Ignoto Tyzenhauzo mirties Rokiškį paveldėjo jo sūnus Konstantinas, garsėjęs kaip mokslininkas ornitologas. Jis XIX a. šį miestą pavertė mokslo židiniu: įrengė gamtos tyrimų centrą, oranžerijoje bei šiltnamiuose pasodino daug subtropinių kraštų augalų, dvare įsteigė paukščių preparavimo laboratoriją. Konstantinas buvo parengęs daug mokslinių darbų, vėliau virtusių knygomis, iš kurių mokosi dabartiniai biologijos studentai.
Vėlesnis šios giminės palikuonis Jonas Pšezdeckis rekonstravo centrinius rūmus. Jie tapo erdvesni, aukštesni, bet neišlaikė ankstesnio stiliaus.
Iš klasicistinių jie tapo eklektiški, įgavo neobaroko, neogotikos, noerenesanso, secesijos bruožų. Originaliai įrengtame valgomojo kambaryje ir koncertams skirtoje salėje puikavosi vaizduojamojo meno kūriniai, kurie buvo surinkti dvarą valdžiusių didikų. Taip pat dvare buvo surinkta muzikinių instrumentų kolekcija – Stradivarijaus, Dankvorto darbų.
Pramogos
Dabar Rokiškio dvaras ir parkas yra tapę krašto traukos centru. Pasigrožėti dvaro ansambliu ir pasivaikščioti po parką atvažiuoja ne tik lietuviai, bet ir svečiai iš užsienio. Dvare įkurtas Rokiškio krašto muziejus, kuriame galima ne tik susipažinti, kaip anksčiau gyveno didikai, bet ir pamatyti vienintelę Baltijos šalyse išsaugotą grafų drabužių kolekciją.
Taip pat muziejuje eksponuojami Lietuvos tūkstantmečio žmogaus, medžio drožėjo Liongino Šepkos, unikalūs kūriniai. Tai ne vieninteliai išskirtiniai muziejaus eksponatai. Jį dar puošia Rokiškio rajono garbės pilietės, įrašytos į pasaulio naiviojo meno enciklopediją, Monikos Bičiūnienės tapyti paveikslai.
Dvare įsikūręs Rokiškio krašto muziejus siūlo net 30 edukacinių programų: čia galima rinktis tarp pilietinio ugdymo pamokų (slapta lietuviška mokykla, Lietuvos kovotojų už laisvę keliai), galimybės prisiliesti prie senųjų amatų (žvakių liejimo, audimo, kalvystės, juostų pynimo) bei pažinti šio krašto kulinarinio paveldo pasididžiavimą – sūrio gamybą. Dvaras lankytojus kviečia į įvairius koncertus ir amatų muges. Jau tradicija tapo kasmet rengiamas medžio drožėjų pleneras.
