Iš saulėtos Prancūzijos į Lietuvą kelioms savaitėms atvykęs T. Bagdonavičius pabrėžė, kad surasti sėkmę galima tik suradus tikrąjį save. Būtent tai išgyveno ir pats verslininkas.
„Mokykloje mokiausi gerai, įstojau į mediciną. Mokslus baigiau irgi gerai. Pasirinkau homeopato specialybę, tačiau tuomet pradėjau galvoti, kad norisi kažko daugiau, kad viduje nesu užpildytas laiminga istorija“, - pasakojo lietuvis.
Iš medicinos į verslą
Supratęs, kad jam patinka kurti ir organizuoti, T. Bagdonavičius nusprendė užsiimti savo verslu – sukūrė internetinį portalą apie sveikatą. Vėliau prie savo veiklos prijungė ir kitus verslus.
„Verslo gyslelę pajaučiau seniai. Dar būdamas aštuonerių metų pirmą kartą kioskui pardaviau iš valstybinės parduotuvės nupirktus lūpų dažus“, - prisiminė jis.
Tačiau iš tiesų verslininkas tiki, kad tikras verslininkas yra ne tas, kuris sėdi įmonės viduje ar tik atlieka užduotis ar kasdienius darbus. Tikras verslininkas tas, kuris į verslą moka pažiūrėti iš šono, turi aiškią viziją.
„Lietuvoje dauguma verslininkų „ūkininkauja“ verslo viduje ir jiems sunku viską pamatyti iš išorės. Verslininkas ir vadovas nėra tas pats“, - įsitikinęs T. Bagdonavičius.
Žinoma, surasti sėkmei savo versle neužtenka išmokti į viską pažiūrėti iš šono – būtina labai aiškiai apsibrėžti, ko sieki, bei įveikti pokyčių baimę.
„Siekiant sėkmės labai svarbu konkrečiai žinoti, ko nori. Daug pinigų? Tačiau kas yra „daug“? Turi viską susikonkretizuoti iki tiek, kad galvoje turėtum aiškų paveiksliuką – ką turėsi, kaip tavo gyvenimas atrodys ateityje“, - kalbėjo pašnekovas.
Besąlygiškas savo tikslo siekimas ir rankų nenuleidimas net ir sunkiomis akimirkomis – anksčiau ar vėliau ateisiančios sėkmės garantas.
Pinigai – šalutinis darbo produktas
Vietoje pelno skaičiavimo verslininkas pataria koncentruotis ne į pinigų „kalimą“, o į tai, ką darai.
„Man pinigai tėra šalutinis veiklos produktas“, - sako jis.
T. Bagdonavičius sakė pastebėjęs, kad per daug į pinigus susikoncentravę verslininkai neretai pamiršta savo pagrindą – kurti vertę, o tai neleidžia jiems žengti toliau.
Būnant verslininku reikia suprasti, kad svarbiausia vertės sukūrimas. „Kas tai vertė? Vertė – tai jausmas, kurį jaučia klientas. Todėl reikia kurti tai, kas pakeistų kliento pojūtį. Kai keičiasi kliento jausmas, tada jis tai įvertina ir sutinka savo pinigus keisti į jausmo pasikeitimą“, - aiškino verslininkas.
Visgi jis pritaria, kad sugalvoti, kaip sukurti vertę, reikia laiko: „Žmonės dirba visą dieną ir neturi laiko užsidirbti pinigų. Taip yra, nes neturi laiko pagalvoti, kur tie pinigai, kaip prie jų prieiti“.
Savo tikslą – gyvenimas Prancūzijoje – pasiekęs per daugiau nei penkerius metus lietuvis ir toliau nuolat suka galvą, kaip užsiimti kokia nors nauja veikla, kuri būtų maloni ir kurtų vertę.
Vienas iš jo kūrinių – programa ir mokymai „New Rich Lifestyle“ (liet. naujųjų turtuolių gyvenimo stilius), kurie moko kurti vertę, atsikratyti baimių, atrasti tikrąjį save ir žada gyventojams lengvesnį gyvenimą bei sėkmingą verslą.
„Jei lyginti lietuvius su prancūzais, lietuviai yra alkanesnė pokyčiams tauta. Matau čia didelį potencialą, nes čia yra labai daug neefektyvaus verslo. Pavyzdžiui, prancūzai sugeba dvi valandas pietauti, išgerti vyno ir padaryti daugiau, verslas ten labiau sisteminis“, - teigė jis.
Ateityje perteikti savo gyvenimo patirtį ir patarti, kaip pasiekti sėkmės versle ir darbe, T. Bagdonavičius žada ir anglakalbius. Kaip tik šiuo metu jis ruošia programą anglų kalba.
Skatina ieškoti emocinės laisvės
Nors verslininkas savo klientams patarinėja, kaip pasiekti sėkmę darbe, jis kartu nepamiršta priminti, kad daug svarbiau nei pinigai – emocinės laisvės pasiekimas.
Pasak pašnekovo, laisvas žmogus yra tada, kai suvokia, kad ne daiktai jį puošia, o jis daiktus.
„Dažnas perka „Mercedesą“, nes jaučiasi geriau jame. Tačiau jei automobilio neteks, vėl jausis prastesnis. Visiems atrodo, kad bus laimingi, jei pasieks finansinę laisvę, tačiau daug svarbiau išsilaisvinti emociniu lygmeniu. Svarbu, pasitikėti savimi ir nekreipti dėmesio į tai, ką apie tave mano aplinkiniai“, - tvirtai kalbėjo pašnekovas.
Draudžia skaičiuoti išlaidas
Pokalbio metu sugrįžęs prie tautiečių klausimo, T. Bagdonavičius pastebėjo, kad lietuviai turėtų išmokti į pinigus pažiūrėti nauju kampu.
„Lietuvoje pinigų valdymas suprantamas kaip šeimos buhalterija, kur reikia skaičiuoti išlaidas. Tačiau tai – nesąmonė. Išlaidų skaičiuoti nereikia, reikia skaičiuoti tik pajamas“, - tvirtino pašnekovas.
Pasak jo, išlaidų skaičiavimas tėra laiko gaišimas. Be to, tą laiką būtų geriau paskirti planavimui, kaip užsidirbti daugiau ar gauti papildomų pajamų.
„Lietuvoje visi skaičiuoja išlaidas, bet neskaičiuoja prarastų pajamų“, - pastebi jis.
Taip pat verslininkas pataria ne taupyti, o atsidėti.
„Atsidedama yra mėnesio pradžioje. O taupymas yra viso mėnesio pastangos ir rezultatas matomas pabaigoje. Tačiau jei atsidedi vos gavęs atlyginimą, tu žinai, kiek tau liko, ir gali leisti likusius pinigus be jokios graužaties“, - kalbėjo jis.
Pasak pašnekovo, yra itin svarbu, atsidėti pinigų sistemingai – kiekvieną mėnesį po tiek pat.
„Jei vieną mėnesį atsidedi daugiau, tuomet kyla stresas, kad gali mažiau išleisti. Todėl čia svarbu elgtis sistemingai“, - sakė T. Bagdonavičius.
Žino, kada ateis kita krizė
Turi savo pastebėjimų ekonomikos pagrindų iš gyvenimo pasisėmęs verslininkas ir apie krizes. Vyras pasakojo, kad iš savo patirties nustatė simptomus, kada reikėtų ruoštis ir pastebėti artėjančią ekonomikos krizę. „Dabar jau žinosiu, kada ji vėl ateina“, - sakė jis.
Pirma, jo nuomone, apie artėjančią krizę įspėja „išbujojęs“ nekvalifikuotos darbo jėgos sektorius. Jei darysitės remontą ar statysitės namus ir sutiksite įžūlius, su jumis nesiskaitančius statybų darbuotojus, kurie užsiprašys daugiau nei uždirbate, susimastykite.
Taip pat apie artėjantį sunkmetį galima nuspėti, kai aplink pamatote daug per gerai gyvenančių žmonių, kurie pradeda save laikyti investuotojais.
„Kaip tik prieš krizę ieškojome buto, kurį galėtume įsigyti ir nuomoti. Nuvykome su žmona į apgriuvusį bendrabutį su bendrais tualetais. Sutikome butą nuomojančią moterį, kuri tuo metu skalbė drabužius. Mes pasakėme, kad galbūt norėtume pirkti butą, o ji sako, kad gal pati pirks, nes bankas duos paskolą“, - prisiminė T. Bagdonavičius.
