Šis priedėlis prie ir taip didelės šilumos kainos neoficialiai pavadintas tuomečio sostinės mero Juozo Imbraso pavarde, kuris konfliktavo su šilumos tiekėju ir nesutiko branginti šildymo.
Tačiau iki kitų metų gegužės 31-osios vis dar teks prie šilumos kilovatvalandės primokėti 0,74 ct dėl to, kad 2010 m. lapkričio 1 d.–2012 m. kovo 31 d. „Vilniaus energija“ negavo 38,1 mln. Lt pajamų, nes į tuometinę šilumos kainą gyventojams nebuvo iškart įtrauktas kuro brangimas. Šį „priedą“ prie kainos vilniečiai moka nuo praėjusių metų birželio.
Iki kovo bendra kompensacija šilumos kilovatvalandės kainą didino 2,09 ct.
Sostinės gyventojams turėtų mažėti ne tik kompensacija, bet ir pastovioji šilumos kainos dedamoji. Ketvirtadienį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) patvirtino naują pastovią 5,66 ct/kWh šilumos kainos dedamąją, kuri yra 0,2 ct mažesnė už galiojančią šiuo metu. Ji įsigalios nuo birželio.
Ši kaina mažėja todėl, kad nebeįtraukiamas pelnas iš šilumos punktų, kurių administravimas perduotas patiems gyventojams.
Tačiau pastovioji dedamoji tik vos vos sumažina išlaidas šildymui, nes lemiamą įtaką galutinei šilumos kainai daro rusiškų dujų sąnaudos, kurios deginamos šildant Vilnių.
Šiuo metu už šilumą vilniečiai moka 25,84 ct/kWh. Kas mėnesį ji svyruoja priklausomai nuo dujų kainos.
DELFI primena, kad tik nuo 2012 m. įsigaliojo Šilumos kainų metodikos pakeitimai, nurodantys, kad šilumos kaina gyventojams turi keistis kas mėnesį, jei kuro kaina nors šiek tiek didėjo arba mažėjo.
Anksčiau šilumos kainą keisti buvo reikalaujama, jei svyravimas buvo didesnis nei 5 proc.
VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė DELFI tuomet sakė, kad įmonės į kainą neįtraukdavo mažesnio brangimo. Taip per kelis mėnesius susikaupdavo negautos pajamos, kurias reikėdavo kitais metais įtraukti kaip kompensaciją.
Prieš kelerius metus šilumos kaina apskritai būdavo peržiūrima tik vieną arba du kartus į metus.
Šilumos tiekėjai apie naujas kainas ateinančiam mėnesiui turi pranešti ne vėliau nei iki 25 d.
