Vienas ryškiausių šių grėsmių įrodymų yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos Seime registruotas LR gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas ir jį lydintys LR Baudžiamojo kodekso straipsnių pakeitimai ir papildymai. Valdančiosios koalicijos partneriai Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai išvakarėse pateikė žavią dovanėlę: nutarė viduramžišku projektu riboti saugaus ir legalaus nėštumo nutraukimo galimybes ir už abortą moterį traukti baudžiamojon atsakomybėn – bausti areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tą, kuris atliko nėštumo nutraukimą, bausti laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Seimo spaudos konferencijoje balandžio 12 d. vienas registruoto įstatymo ir pataisų autorių, inžinieriaus mechaniko diplomą turintis Seimo narys Zbignevas Jedinskis, įrodinėjo, kad moteris yra tik namelis, laikinai priglaudęs augantį vaiką, kuris dar negimęs turi visas žmogaus teises.
Aiškindami įstatymo projektus, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vyrukai net neužsiminė apie tai, kad „namelis“, tai - moteris, šiuolaikinėje demokratinėje Lietuvoje turinti žmogaus teises. Jie nekalbėjo ir apie tai, kad Europos žmogaus teisių teismas byloje prie Prancūziją pripažino moters teisę į kūno vientisumą, kad embrionui žmogaus teisių įstatymai netaikomi, kad teisė į gyvybę suprantama kaip gimusio žmogaus teisė.
Teikiamuose projektuose nėra moters kaip savarankiškai mąstančios asmenybės, kuri pagal Lietuvos Konstituciją, Moterų ir vyrų lygybės bei Lygių galimybių įstatymus pati gali spręsti, kada kurti šeimą, kada ir kiek vaikų gimdyti, nes „žmogaus asmuo neliečiamas“, nes „žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas“ (LRK 21, 22 str.).
Broliukų lenkų paslauga
Lenkų rinkimo akcijos vyrų pastanga įstatymo prievarta gerinti Lietuvos moterų vaisingumo rodiklius yra „didingas“ šlėktų palikuonių gestas, tačiau įstatymų pataisų autoriai nesuvokia, kad valstybės prievarta, psichologiniu smurtu prieš moterį ir Baudžiamojo kodekso bausmėmis moterų gimdyti nepriversi ir Lietuvos demografinių rodiklių nepagerinsi.
Moterys, kurios patiria neplanuotą nėštumą, visada ras būdų kaip nėštumą nutraukti: ieškos nelegalių aborto atlikimo paslaugų, emigruos iš Lietuvos, rinksis nesaugius nėštumo nutraukimo būdus, kurie visam gyvenimui gali suluošinti moterį ar baigtis moters mirtimi. Arba gimdys ir paliks nemylimą kūdikį vaikų globos namuose, išmes jį į šiukšlyną, degins krosnyje, ar su kūdikiu į mirtį šoks nuo tilto.
Nes iki šiol demokratinėje Lietuvos valstybėje bažnyčios tarnai, dievobaimingi ginekologai ir politikai fariziejai postringauja apie lytinių santykių gėdą, pastojimo ir nėštumo nutraukimo nuodėmę, negimusių vaikų žudymo prakeiksmą. Nes siaurai mąstantys Lietuvos piliečiai negali gyventi be dirbtinai sukurptų visuomeninių isterijų ir psichozių. Nes baigiantis sukurtai mergaitės tvirkinimo bylai, inžinieriai mechanikai ima konstruoti negimusių kūdikių gelbėjimo isteriją. Nes iki šiol Lietuvoje stinga drąsos ir politinės valios parengti ir priimti Lytinės ir reprodukcijos sveikatos ir teisių strategiją ir įstatymą, kuriam turėtų paklusti ir privačius ginekologijos kabinetus turinčios dievobaimingos ginekologės, siauro matymo politikai bei bažnytininkai, kurie kanonine teise braunasi į pasaulietinės visuomenės švietimą, mokslą ir politiką.
Tik privalomos vaikų ir jaunuolių švietimo programos apie pagarbą žmogaus kūnui ir lytiškumui, apie lytiškumą kaip asmenybės tapatumo esminį elementą, apie pagarbą ir atsakomybę bendraujant su skirtingos ir tos pačios lyties žmonėmis, apie modernius, mokslu grįstus vaisingumo reguliavimo ir kontrolės būdus, apie atsakingą šeimos planavimą ir lytinės bei reprodukcinės sveikatos paslaugas jaunimui gali padėti moterims išvengti nepageidaujamo nėštumo ir nėštumo nutraukimo procedūrų. Nes kiekvienas vaikas turi būti laukiamas, o kiekvienas nėštumas planuojamas.
Tačiau Katalikų bažnyčios tarnai, dievobaimingi politikai, kurie ryžtasi Lietuvos moteris pasmerkti kalėjimui, tremčiai ar mirčiai, mokslu grįsto lytinio švietimo iki šiol nepripažįsta ir į mokyklas neįsileidžia, nors 2009 m. „Spinter tyrime“ 69 proc. respondentų pasisakė už privalomąjį lytinį švietimą mokymo įstaigose. Dogmatiškai mąstantys pasisako prieš steigimą jaunimui palankių sveikatos paslaugų centrų, kuriuose jauni žmonės draugiškoje ir konfidencialioje aplinkoje gautų atsakymus į juos dominančius klausimus, susijusius su žmogaus kūnu ir lytiškumu. Politikams fariziejams yra svarbiau įtikti rinkėjams ir grįžti į Seimo nario kėdę nei realiai padėti moterims bei šeimos nariams spręsti konkrečias psichologines ir fiziologines problemas.
Istorijos pamokėlė moterų- namelių sergėtojams
Grupė Seimo narių, pateikusių minėtą įstatymą ir pataisas, nežino ar apsimeta nežinantys, kad šiuolaikinis pasaulis grindžiamas žmogaus teisėmis ir laisvėmis, lyčių lygybe ir lygiomis galimybėmis, moters teisėmis, žmogaus lytinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis. Būtent šias vertybes Lietuva kaip Jungtinių Tautų organizacijos ir Europos Sąjungos valstybė narė turės ginti pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu.
Tačiau kai kurie įstatymų leidėjai tokių dalykų nesuvokia ar apsimeta kaip fariziejai jų nežinantys. Jų pastangos Lietuvoje stabdyti žmogaus teisių saugos raidą yra tik beviltiškumo konvulsijos. Vėliau ar anksčiau Lietuva taps atvira, šiuolaikiška, demokratiška, realiai žmogaus teises gerbiančia ir jas ginančia valstybe.
Seimo nariams, nežinantiems tam tikrų visuomenės kaitos istorijos aspektų, pateiksiu faktus, kuriuos tikriems europiečiams derėtų prisiminti.
1992 m. Rio de Žaneiro JT aplinkos apsaugos ir plėtros konferencijos deklaracijoje užtikrinama teisė į šeimos planavimą ir prieinamas sveikatos paslaugas, susijusias su šeimos planavimu.
1994 m. Kairo tarptautinės konferencijos “Gyventojai ir plėtra“ Veiksmų programoje įtvirtinamos reprodukcinės teisės kaip visuotinės žmogaus teisės. Lietuvos valstybė kartu su 178 šalimis pritaria Veiksmų programai.
1995 m. Pekino JTO surengtoje Moterų konferencijoje pripažįstama moters teisė savarankiškai planuoti lytinį ir šeimos gyvenimą. Lietuva pritaria Pekino veiksmų programai. Kas 5 metai pasaulyje vyksta Kairo ir Pekino Veiksmų programų peržiūros, siekiant įsitikinti, kaip valstybės įgyvendina savo tarptautinius įsipareigojimus lyčių lygybės, moterų įgalinimo, lytinės, reprodukcinės sveikatos ir šeimos planavimo srityse.
2009 m. Lietuvos moterų NVO tinklas „Regina“, visuomenės pažangą remiantys Seimo nariai, mokslininkai, teisininkai, gydytojai Seime surengia konferenciją raiškiu pavadinimu „Mes ne prašome, mes reikalaujame“. Tuomet reikalavome, kad Lietuva parengtų pažangų lytinės ir reprodukcinės sveikatos įstatymą. To reikalaujame ir šiandien, siekdami stabdyti lenkų brolių ir sesių ketinimus gąsdinti tautą kalėjimo bausmėmis už intymų ir privatų žmogaus gyvenimą. Dievą tikintys piliečiai neturėtų skatinti moters diskriminacijos ir smurto prieš moterį. Lenkijoje 1997 m. priėmus vieną griežčiausių abortus draudžiančių įstatymų, kasmet padaroma apie 200 tūkstančių nelegalių abortų. Šiai procedūrai lenkės atvyksta ir į Lietuvą.
1996 m. Lietuvos vyriausybė priėmė Šeimos politikos siūlymų ir veiksmų planą. Pagal šį planą Sveikatos ministerija parengė Šeimos sveikatos priežiūros įstatymo projektą, kuriame liberaliai apibrėžiamas šeimos planavimas, kontracepcija, reglamentuojamas nėštumo nutraukimas, vaikų, jaunuolių bei visuomenės švietimas, dirbtinis apvaisinimas ir sterilizacija.
Tačiau prieš kiekvienus Seimo rinkimus projektas vis giliau slepiamas stalčiuje. Prasidėjus konservatorių siauros Šeimos politikos koncepcijos kūrimui ir jos priverstiniam diegimui visuomenėje, fanatiškam XIX a. šeimos tradicijų sureikšminimui, paneigiant moters teises būti laisvu, mąstančiu, kūrybišku žmogumi Europos ir pasaulio kontekste, Lietuva nesugeba įteisinti lytinių ir reprodukcinių teisių, trypčioja vietoje, gėdingai atsilieka moterų diskriminacijos šalinimo ir moterų įgalinimo srityse.
Lietuvos moterys nėra „nameliai“ be smegenų. Lietuvos moterys yra labiau išsilavinusios nei vyrai. Lietuvos moterys niekada nesitaikstys su tuo, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vyrukai lemtų jų likimus.