Briuselio debatų klube šis garsus Airijos politikas ir stiprus vieningos Europos advokatas net dvi valandas aistringai diskutavo tema „Europos Sąjunga kryžkelėje: federacija, diferencijuota integracija ar fragmentacija?“
Pilnutėlė salė ne tik klausėsi gilios ir išsamios analizės apie dabartinės ES krizės ištakas, priežastis ir pasekmes, bet ir apibėrė svečią gausiais klausimais apie Graikijos skolas, Kipro bankus, Briuselio vidines kovas ir Europos projekto išlikimo galimybes. Diskusija palietė ir ES demokratinės atskaitomybės, tolesnės plėtros, Rytų partnerystės ir žemės ūkio politikos klausimus.
Rytų partnerystės ateitis - Ukrainos rankose
Kaip reikšmingiausią Lietuvos pirmininkavimo įvykį P.Coxas išskyrė lapkričio pabaigoje Vilniuje įvyksiantį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą. „Tai gali tapti pačiu svarbiausiu jūsų pirmininkavimo vaisių, nors žinau, kad lapkritį Lietuvoje obuoliai neauga“, - šmaikštavo buvęs EP pirmininkas, pabrėžęs kad visos Rytų politikos sėkmė šiandien priklauso nuo Ukrainos.
Europos Parlamento specialiuoju pasiuntiniu-derybininku Ukrainoje kartu su buvusiu Lenkijos prezidentu Aelexandru Kwasniewskiu dirbantis P.Coxas teigė, kad ši misija stengiasi panaikinti kliūtis geostrateginiame Kijevo kelyje Europos link ir panaikinti pagrindinę kliūtį Ukrainai pasirašyti asociacijos sutartį su ES lapkritį Vilniuje.
„Mums pavyko pasiekti proveržį, bet mes vis dar nepasiekėme kelio galo. Jei galima taip išsireikšti, mums bent jau pavyko ES-Ukrainos santykius ištraukti iš šaldymo kameros ir padėti šalia mikrobangų krosnelės“ - juokavo P.Coxas, darydamas užuominą į praėjusį sekmadienį misijos dėka išlaisvintą buvusį Ukrainos vidaus reikalų ministrą Jurijų Lucenką ir besitęsiančias derybas dėl Julijos Tymošenkos padėties.
„Kai šiandien dėl Baltarusijos neturime vilčių, Moldovoje verda vyriausybės krizė, Gruzija patapusi prezidento ir premjero konflikto įkaite, o Armėnijos ir Azerbaidžano santykiai kaip niekad įtempti, visa ši posovietinė erdvė kenčia nuo istorinio palikimo ir daro „Vilniaus procesą“ ypač sudėtingą. Tačiau jei mums pavyks Europos kelyje "užrakinti" Ukrainą, įvyks istorinis persilaužimas visame regione. Tačiau jei mes Ukrainą paleisime, tai turės didžiules pasekmes“, - kalbėjo P. Coxas, priminęs apie milžinišką Rusijos spaudimą Kijevui įstoti į Muitų sąjungą.
ES nedrįso rodyti raudonos kortelės
Kalbėdamas apie Europos Sąjungos vidaus problemas, P. Coxas argumentavo, kad ES yra nuolatinėje tarpinėje būsenoje - jos nepavadinsi nei federaline, nei tarpvyriausybine struktūra. „Lengva paaiškinti juodą ir baltą, gerokai sunkiau paaiškinti tai, kas yra pilka“, - teigė svečias, pridurdamas, kad Europos projekto neužbaigtumas, pirminio dizaino sisteminės klaidos, valstybių narių chroniškas bendrų taisyklių nesilaikymas, efektyvių instrumentų trūkumas ir Briuselio institucijų surištos rankos ir privedė prie dabartinės krizės.
„Tarp 2000 ir 2010 metų Stabilumo pakto kriterijai buvo pažeisti net šešiasdešimt kartų, tačiau valstybėms narėms nė karto nebuvo iškelta nei geltona, nei raudona kortelė“, - teigė P. Coxas, priminęs, kad Vokietija buvo pirmoji sulaužiusi taisykles, o Graikija buvo taisyklių laužymo čempionė, palikdama antrą vietą Italijai. „Tačiau net ir tos šalys, kurios buvo laikomos sėkmės pavyzdžiu, kaip Airija ir Ispanija, galiausiai parklupo“, - pabrėžė svečias iš Airijos.
Tačiau P.Coxas nevertė visos kaltės valstybėms narėms: „Nei kaltųjų ieškojimas, nei pyktis nėra gera politika. Kaltė yra bendra, todėl ir kelias iš duobės gali būti tik bendromis jėgomis ir grįstas brandžia tarpusavio priklausomybe ir visuomenės palaikymu.“
Krizės pabaigos dar nematyti
Penkiolika metų Europos Parlamente praleidęs politikas pabrėžė šios institucijos svarbą stiprinant demokratinę ES atskaitomybę ir geriau išaiškinant Europą jos žmonėms: „EP yra sunkiai dirbanti, bet menkai pažįstama institucija. Ir problema slypi ne sugebėjime geriau komunikuoti per „Facebook“ ar „Twitter“. Problema slypi rinkimų sistemoje ir partiniuose sąrašuose, kur slepiasi žmonėms nepažįstami veidai.“
Reaguodamas į klausimą apie diskriminacines ES žemės ūkio tiesiogines išmokas Baltijos šalių žemdirbiams, P. Coxas pritarė, kad 2003 suderėta reforma buvo naudingesnė Vakarų šalių žemdirbiams ir ši neteisybė turi būti ištaisyta, tačiau priminė, kad žemės ūkio sritis yra viena labiausiai privilegijuotų Europoje: „Prisiminkime, kad Lenkijos žemdirbiai buvo didžiausi narystės ES priešininkai, o šiandien jie yra didžiausi laimėtojai ir paramos gavėjai.“
Tikėdamas ES sugebėjimu įveikti krizę ir teigdamas, kad neišvengiama kryptis yra gilesnė integracija, P. Coxas ragino Belgijos lietuvius išlikti budriais: „Pastarieji ES sprendimai ir ypač Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi veikla padėjo nuraminti situaciją. Tačiau krizė toli gražu nesibaigė. Kipras liks dideliu galvos skausmu, Graikijos padėtis netvari, ir kyla nauji susirūpinimai dėl kitų šalių, kaip Slovėnija ar Malta, kur bankų sektorius yra aštuonis kartus didesnis už šalies BVP.“
„Jei nebus ryžtingų ir greitų Europos Sąjungos sprendimų, gali iškilti grėsmė viso projekto legitimumui. Esame realioje, o ne įsivaizduojamoje kryžkelėje, ir neturime prabangos daryti lemiamų klaidų“, - reziumavo P. Coxas.