Kai kurie duomenys rodo, kad gyvenimas kartu prieš susituokiant neturi neigiamos įtakos santuokai, tačiau tokių duomenų yra mažiau.
Kodėl toks šiais laikais įprastas reiškinys taip įvairiai vertinamas?
Įsipareigojimo teoretikai svarstydami argumentus ,,už“ ir ,,prieš“ dažnai priešpastato romantišką ryšį prieš didėjančias bendro gyvenimo išlaidas. Gyventi kartu paprastai pradedama daug nesvarsčius, o santuokai reikalingas apgalvotas sprendimas.
Atsiranda bendri finansiniai įsipareigojimai, bendrai dalijamos nuomos išlaidos, bendri augintiniai, nėštumas ir t.t Negyvenant kartu finansinės išlaidos gal didesnės, bet ir jausmai intensyvesni.
Dar viena priežastis, kodėl kartu gyvenantys neskuba priimti sprendimo tuoktis, yra ta, kad ir nesusituokus jaučiamas įsipareigojimas, atsakomybė prieš kitą žmogų.
Gyvenimas kartu tarsi savotiškas tinkamumo išbandymas, jei du žmonės pagyvenę kartu mato, kad jie tinkami vienas kitam, jie nusprendžia susituokti. Be to, gyvendami ne santuokoje partneriai jaučiasi esą laisvesni, mažiau atsakingi (ypač, jei neturi vaikų). Dažniausiai negalvojama apie santykių rimtumą, jų ateitį. Poros, maniusios, kad jų santykiai idealūs, vos tik susiduria su sunkumais, pradeda manyti kitaip.
Kai poros susituokia po kažkiek laiko trukusio gyvenimo kartu, jų jausmai jau nebūna tokie aistringi,, kaip tik ką susipažinus. Santuoka patiria išbandymą, nes nebelieka to seksualinio geismo, aistros energijos, kuri suteikia santykiams tvirtumo, ir atsiradę nauji iššūkiai pareikalauja daugiau pastangų. Taip pat galimas dalykas, kad pagyvenę kartu prieš santuoką žmonės ir susituokę į skyrybas žiūri kaip į natūralų dalyką, jų mažiau bijo.
Kai kurie psichologai priešvedybinį gyvenimą vertina labai teigiamai, pabrėždami galimybę geriau pažinti ir įvertinti vienas kitą. Jie tvirtina, kad tokios poros susituokusios dažniau išsiskiria dėl to, kad jau pieš pradėdamos kartu gyventi turėjo šiokių tokių abejonių dėl abipusio tinkamumo, todėl nesituokė iš pat pradžių.
Diskutuojama dėl gyvenimo nesusituokus kartu remiantis įvairiais faktoriais – skyrybų kiekis vėliau susituokus priklauso ir nuo išgyvento kartu laiko, ir nuo individualių poros savybių. Kurios - teigiamos ir neigiamos bandomojo gyvenimo kartu savybės išryškės, priklauso nuo konkretaus atvejo. Žmonės, gyvenantys kartu prieš santuoką, daugiau sužino apie vienas kitą, tačiau ir gali jaustis suvaržyti, nepriklausomai nuo to, kaip jie myli vienas kitą.
Gyvendami kartu partneriai pripranta prie vienas kito ir greičiau priima sprendimą tuoktis, ko nebūtų darę, jei nebūtų gyvenę kartu. Tokiuose santykiuose dažnas pasyvumas, sprendimų priėmimas neapsvarsčius pasekmių. Kartais intuicija padeda renkantis mylimą žmogų, bet kartais ir suklaidina.
Kartais lengviau ne iškart priimti lemiamą sprendimą, o leisti jam išsirutulioti pačiam. Tai panašu į plaukimą pasroviui.
