Šiandien sėdint darbe per „Facebook“ mane pakalbino draugė. Nesam jau tokios artimos, todėl mane iš karto suintrigavo rašomas tekstas.
(kalba netaisyta)
12:57 Ruta: Labas
12:57 Aukse: labas:)
12:57 Ruta: Gal turi 150lt paskolint iki rytojaus i banko sask ? rytoj 170 grazinciau
12:58 Aukse: turiu, ka su jais darysi?:)
12:59 Ruta: pati tureciau bet mano banko saskaita uzblokavo, skambinau sake rytoj arba poryt atblokuos tada ir grazinciau, dabar draugui pervestum gerai? jei gali ?
13:00 Aukse: Parasyk i telefona saskaita
13:01 Ruta: kad nr nebeturiu tavo galim per skype susiskambint su kamera jei nori.
Laukiu. Nėra jokios žinutės. Galų gale, neištvėrusi, griebiau mobilųjį telefoną ir jai paskambinau lyg niekur nieko. Paklausiau, kaip gyveni. Ji sako, kad gerai, dabar su vaikais dainavimo būrelyje. „Tai tu ne prie Facebook?“, - kone išrėkiau. „Ne, o ką?“.
Kai papasakojusi situaciją padėjau ragelį, nutariau, kad reikia išsiaiškinti, kas čia toks prašo manęs 150 Lt...
Rašau toliau:
13:09 Ruta: ?
13:19 Aukse: neturiu darbe skype. Atsiusk cia tada duomenis
13:19 Ruta: tuoj (sąskaitos numeris, vardas ir pavardė) va ir atsiusk savo saskata kai pervesi
Paskambinau į policiją dėl šio žmogaus, teks važiuoti parašyti pareiškimą, kad daugiau nieko neapgautų. Būkit atsargūs!