Tai iš esmės yra teismo funkcijų perėmimas ir įtakos teismui darymas. Taigi, jie prisiekė savo darbe vadovautis Lietuvos Konstitucija ir tą priesaiką, mano manymu, sulaužė. Kiekvienoje civilizuotoje, demokratinėje valstybėje jie būtų labai greitai išmesti iš parlamento ir galimai traukiami baudžiamojon atsakomybėn už savo priesaikos sulaužymą.
Taip pat šį grubų vieno iš kertinių demokratinės savivaldos principų pažeidimą vienoje iš Europos Sąjungos narių turėtų svarstyti Europos parlamentas.
Ponia N. Venckienė turi pagrindo reikalauti, kad jai pareikšti įtarimai dėl pasipriešinimo savo pareigas vykdančiam valstybės pareigūnui būtų panaikinti, kadangi buvo pažeistos jos teisės, prokuratūrai paviešinus ikiteisminio tyrimo medžiagą ir Seimui neteisėtai nagrinėjus ikiteisminio tyrimo duomenis bei svarsčius jos kaltumo ar nekaltumo kausimą.
Lietuvos Konstitucijos 114 straipsnis skelbia:
„Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.“
Manau, kad pagal tai, ar tokios atsakomybės iš Konstitucijos pažeidėjų ir priesaikos laužytojų bus pareikalauta, pasaulis galės spręsti, ar Lietuva yra civilizuota, demokratinė Europos Sąjungos, ar tik nevykėlių teisės ir politikos analfabetų valdoma bananų respublika Europos centre.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnis:
„Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas“.
Lietuvos valstybės garbės ir padorumo reikalas yra vadovautis bent jau šiuo savo pagrindinio įstatymo straipsniu.
Archaiška, unikali, niekam daugiau nesuprantama lietuvių kalba saugo Lietuvą nuo pasaulio pajuokos ir pasmerkimo. Lietuvos Valstybinio Absurdo teatro spektakliai vyksta iki šiol nepritraukdami didesnio Europos ir pasaulio visuomenės dėmesio. Tačiau toliau nykstant barjerams tarp tautų, plečiantis Internetui, vystantis socialiniams tinklams, tirpsta ir kiautas, kuriame nevykėliai Lietuvos biurokratai iki šiol saugiai ir nebaudžiamai išdarinėjo nesąmones, atlikinėdami savo vaidmenis tame fantasmagoriniame Absurdo teatre.
Laikas atsibusti ir pradėti žvelgti pasauliui bei gyvenimo realybei į akis. Laikas subręsti ir nustoti kvailioti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!