Prieš pradedant, svarbu paminėti, jog VISOS medžiagos yra nuodingos, jei vartojamos per dideliais kiekiais. Ne išimtis ir vanduo. 1995 m. Leah Betts, 2003 m. Anthony Andrews, 2011 m. Jonathan Paul Dent — tai tik trys didelio atgarsio žiniasklaidoje susilaukę asmenys, kurie mirė dėl vandens perdozavimo. Per didelis vandens kiekis sumažina kraujyje esančių natrio jonų, būtinų normaliai gyvybinei veiklai, koncentraciją.
Dėl tokio pokyčio visus aukščiau išvardytus asmenis ištiko mirtis. Tokios pačios faktinės informacijos galima pateikti beveik apie bet kurią medžiagą — pradedant nuo kasdien vartojamos druskos ar cukraus iki E priedų. Nesaikingas bet kurios medžiagos vartojimas gali sukelti negalavimus.
Antra, NĖRA jokio skirtumo tarp „natūralaus“ ir „sintetinio“ (dirbtinio). Visai nesvarbu, susirgus skorbutu, iš kur jūs gausite vitamino C (askorbo rūgšties) — tabletės ar citrinos — jis identiškas savo struktūra, jo savybės tapačios ir poveikis toks pat tiek tabletėje, tiek citrinoje.
Išsilavinusiam žmogui yra svarbu suprasti, jog „natūralus“ ne visada pranašesnis ar sveikesnis už „sintetinį“. Pavyzdžiui, „natūraliam“ ilgai brandintam vyšnių gėrime su kauliukais (atsiradus migdolų kvapui) pasigamina cianidų, kurie II pasaulinio karo metu buvo naudoti kaip masinio naikinimo ginklas. Tuo tarpu, „dirbtinis“ 3TC (vaistas nuo AIDS) jau išsaugojo daugiau nei 3 milijonus gyvybių.
Vienas didžiausių nuodų yra „natūralus“ junginys — N. Zelandijoje augančių samanų lapeliuose aptinkamas palitoksinas. Be abejo, ne visi sintetiniai junginiai neturi pašalinio poveikio. Pavyzdžiui, XX a. viduryje naudotas vaistas talidomidas buvo daugelio naujagimių apsigimimo priežastis. Vis dėlto, teigti, jog natūralios medžiagos yra visada pranašesnės nei sintetinės, yra beprasmiška. O logikos moksle tai vadinama loginės argumentacijos klaida — apeliavimu į gamtą.
Trečia, pavadinimas nieko NEPASAKO apie medžiagos nuodingumą. Daugelis žmonių etiketėse perskaitę šiuos pavadinimus: benzoinė rūgštis, kalio fumaratas, kalcio-dinatrio EDTA, juos palaikytų žalingais ar netgi nuodingais. Lietuvos visuomenėje įsitvirtinęs mitas, jog sudėtingų, neaiškių pavadinimų junginiai yra nuodai.
Daugelis turbūt pastebėję, jog spanguolių, bruknių uogienę galima ilgai laikyti ne šaldytuve ir ji nesugenda. To priežastis, uogose aptinkamas konservantas benzoinė rūgštis (E210), slopinanti mielių, pelėsių ir kai kurių bakterijų augimą. Tad E210 ir dauguma kitų E priedų yra aptinkami ir natūraliam, pačių pasigamintame maiste. Pavyzdžiui, E260 yra acto rūgštis, E290 - anglies dvideginis, E300 - vitaminas C, E322 - lecitinas, aptinkamas kiaušinių tryniuose, E330 - citrinų rūgštis, E422 - glicerolis, naudojamas konditerijoje ir t.t.
„Baisus“, o tiksliau sisteminis junginio pavadinimas nenurodo jo nuodingumo — tiesiog toks pavadinimas dažniausiai neturi trivialiojo atitikmens, kuris būtų naudojamas kasdienėje, buitinėje kalboje.
Tad kitą kartą lankydamiesi parduotuvėje, dar atidžiau pasekite savo įpročius — gal visuomet perkate maistą, kuriame E priedų yra mažiau. Prisiminkite, jog maisto kokybė priklauso ne nuo E priedų kiekio ar skaičiaus, o nuo to, kokie priedai naudojami. Vieni iš jų gali būti naudingi, o kiti — nuodingi.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!