Įstatymas „kabo ore“
Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos vadovas Edgar Babanov sako, kad kol kas diskusijose apie pluoštinių kanapių įteisinimą daugiau žodinių pažadų nei realių darbų.
„Prieš savaitę buvo svarstymas Sveikatos reikalų komitete, kitą savaitę berods bus Kaimo reikalų komitete, o paskui vyks svarstymai frakcijose. Tikimės, kad šiemet gal kažkas ir pajudės, tačiau dar yra neišspręstų klausimų dėl kontrolės“, - situaciją trumpai komentavo vyras. Jo teigimu, šiuo metu pluoštinių kanapių įteisinimo įstatymas „kabo ore“.
„Pagrindinis dalykas, kuris yra svarstomas – tai kontrolė, - atvirauja E. Babanov. - Tėvai pasisako prieš narkotikus, tam labai priešinasi Lietuvos sąjūdis. Bijoma, kad tarp sėjomaininių kanapių (pluoštinių) nebūtų auginamos medicininės kanapės. Sprendžiama būtent šita problema“.
Vyras sako įžvelgiantis politikų ketinimus kuo ilgiau vilkinti šio įstatymo priėmimą, savo ruožtu ūkininkai yra labai susidomėję pluoštinių kanapių auginimu ir jeigu šis būtų įteisintas, tikrai imtųsi jų sėjos. Jeigu įstatymas būtų jau dabar sutvarkytas, šiemet būtų 2-3 tūkst. ha užsėta pluoštinėmis kanapėmis. Taip tikina E. Babanov ir priduria, kad prieš įstatymą pasisakančių žmonių baimė dėl kontrolės nepagrįsta. Lietuva - maža šalis, kontrolę labai paprasta įvesti.
Tinka statybai, aliejui, popieriaus gamybai
„Tai yra įrodyta istorijos, kad auginant kanapes sėjomainai, po jų labai gerai auga rugiai, kviečiai, kitos kultūros, didėja jų derlingumas. Išspaudus aliejų, jų išspaudos tinkamos kaip gyvulių parašo papildai. Visiems ekologiškiems ūkiams kanapės yra vienintelis augalas sėjomainai“, - tvirtino pašnekovas.
Pluoštinės kanapės, E. Babanov teigimu, yra puiki statybinė medžiaga bei yra tinkamos kuro gamybai.
Jam antrina ir Upytės bandymų stoties, įsikūrusios Panevėžio rajone, mokslo darbuotoja Elvyra Gruzdevienė. Upytės bandymų stotyje moksliniais tikslais yra auginamos pluoštinės kanapės, todėl mokslininkai tiksliai gali pasakyti, ar tokie augalai turi neigiamą poveikį.
Jos teigimu, pasaulyje pluoštinės kanapės yra auginamos pramonei – jos tinkamos biomasei, sėklos naudojamos aliejaus spaudimui, iš kanapių gali būti gaminamos betoninės medžiagos.
„Pluoštinė kanapė tinkamesnė ne drabužiams siūti. Jeigu drabužiams naudoti, jas reikėtų anksčiau pjauti ir apdoroti, kad pluoštas būtų minkštas. Jos tinkamesnės ne tekstiliniam panaudojimui“, - pasakojo E. Gruzdevienė.
Kitose šalyse, kaip pastebi mokslininkė, pluoštinės kanapės auginamos ir popieriaus gamybai: „Toks popierius būna labai tvirtas, ne taip greitai biodegraduoja. Pavyzdžiui, JAV valiuta yra spausdinama ant kanapių popieriaus“.
Žmones klaidina pats žodis „kanapė“
„Galime įvairiai diskutuoti, bet yra tas faktas, kad dėl pluoštinių kanapių, kurios neturi narkotinių medžiagų, neturime didelio pasirinkimo. Jeigu drausime jų auginimą, gausime ES sankcijas“, - primena Žemės ūkio ministerijos Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorė Virginija Žostautienė.
Jos teigimu, mokslininkų bandymai eksperimentiniuose ūkiuose rodo, kad nuo pluoštinių kanapių netapsime jokie narkomanai. Todėl žmonių baimės dėl pluoštinių kanapių psichotropinio poveikio yra nepagrįstos.
„Tradiciškai grįžtant į mūsų paveldą, kanapių pluoštas yra naudojamas tam tikriems tautinio paveldo produktams gaminti. Esu įsitikinusi, kad jeigu jos ir bus auginamos, tai tik nedideliais kiekiais, nes šiai dienai tokiai produkcijai nėra realizacijos ir didelės paklausos“, - savo nuomonę išdėstė V. Žostautienė.
Lietuvai gresia teismai ir sankcijos?
Dėl tokios susidariusios dviprasmiškos situacijos – kai įstatymo nėra, o drausti taip pat negalima, Lietuvoje yra ūkininkų auginančių kanapes. Pernai Lietuvoje buvo pasėta ir deklaruota 130 ha pluoštinių kanapių. Kaip svarsto E. Babanov, tokių ūkių galėjo būti ir daugiau, nes ne visi juos deklaravo.
Vis dėlto, kaip tikina pašnekovas, įstatymas reikalingas dėl tiek pačių ūkininkų ekonominės gerovės, tiek dėl bendros kontrolės tvarkos.
Vyras sako, kad pluoštinių kanapių augintojams be įstatymo labai sunku rinkoje realizuoti savo produkciją, nes teisėtu būdu jie to daryti negali: „Kol nėra įstatymo, žmogus neturi teisės parduoti tokios produkcijos“.
E. Gruzdevienė atkreipia dėmesį į dar vieną problemą, su kuria susiduria pluoštinių kanapių augintojai. Kadangi nėra kanapių auginimo įstatymo kyla problemų ir dėl kontrolės mechanizmo: „Jeigu žmogų pagauna su bet kokiomis kanapėmis, nedaro tyrimo, kiek jose yra narkotinių medžiagų – iškart surašomas protokolas ir visa kita. Jeigu žmogus nori įrodyti, kad tai pluoštinės kanapės – jis turi pats pasidaryti analizę, vienas jos mėginys kainuoja 340 Lt”.
Džiovintos medicininės kanapės nuo pluoštinių kanapių nesiskiria, tačiau pats augalas laukuose yra visiškai kitoks – skiriasi ir jo lapai, ir žiedynai.
