Visa tai priklauso nuo fiziologinių rodiklių bei sveikatos būkles, ar žmogus neturi jokių problemų su sveikata, o jei turi, tai kokios jos. Svarbu išsiaiškinti kiekvieno žmogaus/paciento lūkesčius ir problemas, siekiant kiek įmanoma geresnių rezultatų.
Šiuolaikinėje visuomenėje kas penktas žmogus skundžiasi nugaros skausmais. O kodėl? Todėl, kad didžiąją laiko dalį praleidžiame sėdėdami ir net nesusimastydami apie savo sveikatą, kol nepajaučiame pirmųjų simptomų. Todėl kasdieninė mankšta turėtų patapti kiekvieno iš mūsų įpročiu.
Fiziniai pratimai teigiamai veikia organizmą: pagerėja kraujotaka, stiprėja raumenys, raiščiai, didėja sąnarių paslankumas, suintensyvėja medžiagų apykaita, padidėja organizmo atsparumas įvairioms ligoms, stiprėja širdies kraujagyslių, kvėpavimo sistema ir psichoemocinė būklė.
Daugumai kyla klausimas, kokia sporto šaka ar mankšta pati geriausia? Geriausias sportas nebūtinai tas, kuris degina daugiausiai kalorijų ar priaugina „kalną“ raumenų, o tas, kurio metu žmogus savęs nežaloja ir jaučia malonumą, nesukeldamas organizmui papildomo streso.
Rezultatui gauti nėra būtinas metalas - „treniruokliai“, pakanka varomosios jėgos, savo kūno svorio, nestabilumo, gravitacijos, ar tiesiog pagalbinių priemonių (pvz.: kamuoliai, lazdos, gumos, kamuoliukai, nestabilios plokštumos ir pan.).
Norint pratimus daryti namuose, pradžioje labai svarbu pasikonsultuoti su specialistu (kineziterapeutu) ir pritaikyti būtent jam tinkamus pratimus, parenkant taisyklingas kūno padėtis ir krūvį, kuris organizmui būtų naudingas, o ne žalingas.
Kineziterapijoje labai svarbu ne kiekybė, o kokybė, geriau padaryti keletą kartų mažiau, bet taisyklingai, ir iš to bus daug didesnė nauda. Dauguma tikisi greito rezultato, bet viena diena be mankštos reiškia, kad penkias reikia atidirbti iki to laukiamo rezultato, nenuvarginant organizmo. Yra tekę ne kartą matyti, kaip sporto klube savamoksliai moko kitus, o tie galiausiai ateina gydytis nugarų.
Prie skirtingų susirgimų (patologijų) yra taikomi skirtingi pratimai, vieni iš jų koreguojantys, kiti koordinuojantys, tempimo, atsipalaidavimo ar kvėpavimo pratimai. Tai nėra kažkokia bazė pratimų, tinkanti bet kam.
Kiekviena treniruotė, net ir pati trumpiausia, privalo prasidėti nuo apšilimo, tai padės išvengti sąnarių, raumenų, sausgyslių traumų. Pratimų metu judesiai turėtų būti atliekami visa amplitude, bet tuo pačiu ir kontroliuojami, parenkant taisyklingas kūno padėtis, neapkraunat kitų organizmo struktūrų.
Treniruočių metu su savo „kūno svoriu“ žmogus ne tik stiprėja fiziškai, bet ir išmoksta labiau pažinti ir valdyti savo kūną. Ne veltui visame pasaulyje vis labiau populiarėja tokios fizinio aktyvumo kryptys, kaip kineziterapija, joga ar Pilatesas, kur judesiai atliekami būtent su savo kūno svoriu.
Paprasčiausi pratimai su savo kūno svoriu yra žymiai optimalesni, nei keletas treniruoklių, reikalingų tam, kad ištreniruotum tas pačias raumenų grupes, o ir treniruotės įvairiapusiškesnės.
Kiekvieno pratimo metu, dėl įvairovės, tai pačiai raumenų grupei galima parinkti skirtingus pratimus, ar pritaikyti skirtingas pagalbines priemones(gumas, kamuolius, kamuoliukus, svarelius ir pan.).
