- Nuo kelerių metų susidomėjai ledo rituliu ir kur pradėjai treniruotis?
- Čiuožti pradėjau nuo 3,5 metų. Pirmoji mano komanda buvo Kauno „Tigriukai“.
- Kaip vaikystėje sekėsi mokslai?
- Mokiausi labai gerai. Labiausiai man patiko matematika, geografija ir kūno kultūra.
- Kur mokaisi šiuo metu, ką studijuoji?
- Dabar studijuoju jaunimo politikos projektavimą, Valstybiniame kūno kultūros universitete Maskvoje. Šie metai jau paskutiniai, dabar rašau diplominį darbą.
- Kur tęsi savo karjerą, ar turi pasiūlymų iš kitų klubų?
- Turiu, bet dar turiu laiko išsirinkti.
- Koks mėgstamiausias tavo vaisius?
- Visi, išskyrus greipfrutą.
- Ar moki gaminti maistą?
- Jeigu laukia graži mergina, tada taip (juokiasi).
- Kas tavo geriausias draugas „Balticos“ komandoje?
- Gerai sutariu su visais.
- Kaip sutari su broliu Artūru?
- Vaikystėje sutardavome labai gerai. Vėliau kurį laiką gyvenome skirtingose šalyse, tad mažai bendravome. Po ilgos pertraukos pirmą kartą susitikome „Balticos“ komandoje, anksčiau nesame rungtyniavę kartu.
- Ką veiki laisvalaikiu be ledo ritulio?
- Mėgstu aktyvų poilsį (šypsosi).
- Ar turi svajonę, kokia ji?
- Žinoma turiu, bet negaliu sakyti, nes neišsipildys.
- Prisimink linksmą įvykį iš savo karjeros?
- Linksmų įvykių man nutinka kasdien, gyvenu nenuobodų gyvenimą.
- Kokių prietarų, ritualų laikaisi prieš rungtynes?
- Jokių, tiesiog stengiuosi susikaupti.
- Koks tavo gyvenimo šūkis (kredo)?
- Niekada nepasiduok.
- Ką pasakytum „Balticos“ sirgaliams, ar gaila palikti šią komandą?
- Žinoma, labai ačiū, kad palaikė komandą sunkiais momentais, tikrai buvo malonu girdėti jų skanduotes ir triukšmą arenoje. Gaila, kad teks su jais skirtis, man buvo malonu būti komandos dalimi, turėsiu ką prisiminti ilgam.
