Mūro alternatyva – plaušmolis
Statyba iš plaušmolio (molio, vandens, plaušinių organinių bei mineralinių medžiagų mišinio) yra itin ekologiška, tvirta, ugniai atspari ir laiko patikrinta technologija. Plaušmolis - tai puiki medžiaga kurti meniškus, išskirtinius namus bei interjerus naudojant skulptūriškas organines formas. Medžiagos lankstumas puikiai prisitaiko ir prie šiuolaikinės, minimalistinės architektūros, tačiau stačius kampus tokiuose namuose aptikti sunku.
Plaušmolio statybos istorija
Plaušmolio statyba turi ilgą ir gilią istoriją bei yra paplitusi visame pasaulyje. Archeologiniai radiniai byloja, kad būtent plaušmolis buvo viena pagrindinių statybinių medžiagų dar besivystančiame pasaulyje ir tik vėliau ją pakeitė kitos, lengviau apdirbamos žaliavos, o ši technologija buvo kuriam laikui pamiršta.
Savotišką savo gyvavimo renesansą Lietuvoje plaušmolis išgyveno praėjusiame šimtmetyje, kai ėmus trūkti medienos buvo pradėta galvoti apie kitus gamtinius išteklius, tarp jų ir molį. Kai kurie tuo metu pastatyti statiniai sulaukė ir mūsų dienų, tačiau ši technologija mūsų šalyje neprigijo dėl nesamų tokios statybos tradicijų, žinių trūkumo ir dėl to daromų klaidų.
Plaušmoliu vėl plačiau susidomėta praėjusiais dešimtmečiais, kuomet suaktyvėjo įvairūs ekologiniai bei gamtosauginiai judėjimai.
Kas yra plaušmolis?
Plačiausiai Europoje paplitęs ir Lietuvos ekologinei situacijai labiausiai tinkantis plaušmolio mišinys susideda iš molio, vandens, šiaudų bei smėlio. Vietoje šiaudų taip pat galima naudoti nendres, spalius, medžio pjuvenas ar skiedras, tačiau pastarosios žaliavos nepasižymi tokiomis geromis rišamosiomis savybėmis. Esant mažiems smėlio ištekliams jį pakeisti gali žvyras, skalda ar keramzitas.
Tokioje statyboje svarbu vadovautis ne tik duotomis natūralių mišinių instrukcijomis. Visuomet verta apsižvalgyti aplink, patyrinėti kokias žaliavas galima rasti pačiame sklype arba arti jo, pagalvoti kaip minimizuoti iš kitur pirktų ar atsivežtų medžiagų poreikį, nes statybvietėse išgautos medžiagos nieko nekainuoja bei nereikalauja didelių transportavimo sąnaudų.
Džiugina ir tai, jog paprastai smėlis ir molis glūdi arti žemės paviršiaus, jų išgavimui nereikia naudoti jokios sunkiosios technikos, tai galima atlikti net gi rankiniu būdu, nors tuomet ir tenka gerokai paprakaituoti.
Medžiaga ir jos savybės
Iš plaušmolio pastatyti namai pasižymi ypač geru vidaus mikroklimatu, tai puikus pasirinkimas tiems, kurie skundžiasi kvėpavimo takų ar plaučių veiklos sutrikimais. Toks namas yra natūraliai ventiliuojamas, nes sienos kvėpuoja pačios ir nereikia sukti galvos dėl papildomų rekuperacinių sistemų - oras čia vaikšto pats. Teisingai pastatytas plaušmolio namas gali pasigirti ir puikiomis šiluminėmis savybėmis, jo šilumos perdavimo koeficientas U yra apie 0,288 W/(m²K), tai atitinka 3,47 varžą.
Vienas didžiausių plaušmolio privalumų yra puikios terminės masės savybės. Panaudojus jų teikiamus privalumus bei namą suprojektavus saulės architektūros principais (kuomet didžiausi langai planuojami pietinėje pusėje, šiaurinėje paliekant tik minimalų jų kiekį) galima ženkliai sumažinti šildymo poreikį žiemą, nes namas ima save šildyti pats vykdydamas natūralius procesus. Šviečiant saulei apšviesti ir saulės šildomi terminės masės plotai (šiuo atveju namo sienos) akumuliuoja savyje šiluminę energiją ir temperatūrai pradėjus vėsti lėtai ją išspinduliuoja į išorę taip šildydamas namą naktį.
Toks pats procesas vyksta ir su šaltu oru – naktį vėsos prisikaupę sienos ją lėtai išspinduliuoja dienos metu ir neleidžia namui perkaisti. Dėl tokių savybių plaušmolio name smagu gyventi ištisus metus – jis visuomet šiltas žiemą ir maloniai vėsus vasarą. Norint padidinti terminės masės plotą ir tokią natūralią sistemą paversti maksimaliai aktyvia, verta pagalvoti ir apie molinę aslą, kuri puikiai pasitarnautų namo temperatūros reguliavimui.
Vienas didesnių statybos iš plaušmolio minusų yra tas, jog tokias sienas būtina saugoti nuo lietaus ir planuoti platų stogą. Stiprus tiesioginis lietus gali nuplauti dalį molio sluoksnio ir padaryti didelę žalą namo sienoms.
Praktika rodo, kad išorinė plaušmolio konstrukcija tampa atsparesnės drėgmei ją padengus kalkiniu tinku, tačiau apsauga nuo lietaus vis tiek išlieka būta. Viduje, kur lietaus pavojus negresia, galima naudoti natūralų apdailinį molio tinką ar kitą pageidaujamą medžiagą.
Kaip statyti?
Statant plaušmolio namą pirmiausia kaip įprastai klojami pamatai, tuomet konstruojami klojiniai ir į juos krečiama plaušmolio masė. Paklojus dalį masės laukiama kol ji sustings ir darbas vėl kartojamas. Kadangi plaušmolio sienos yra išlaikančios tik pačios save, stogo konstrukcijai reikia montuoti atskirą medinį karkasą, kurio laikantys tašai montuojami ties sienos viduriu. Tuščios ertmės paliekamo tik būsimų durų ir langų vietose, virš jų tvirtinamos medinės arba įprastos gelžbetoninės sąramos.
Išskiriami du plaušmolio statybos būdai – kuomet samdomi architektai bei profesionalūs darbininkai arba apsieinama be jų ir namus statosi būsimi jo gyventojai.
Žinoma, pirmasis statybos būdas yra gerokai brangesnis, jo metu dažniau statomi šiuolaikiški pastatai, samdomi patyrę meistrai bei architektai, nereikia rinkti informacijos bei vargti pačiam. Nors palyginus su Vokietija, kurioje galime rasti viską – nuo sąrašo plaušmolio namus projektuojančių architektų iki paruoštų statybinių mišinių, esame dar labai mažai pažengę, jau ir Lietuvoje pradeda rastis tokius namus statančios ar jų statytojus konsultuojančios firmos.
Antrasis būdas, kuomet žmonės namą statosi patys, reikalauja daug sunkaus darbo, ilgo domėjimosi, bandymų, neišvengiama klaidų, tačiau toks statybos būdas yra itin pigus, statyti gali kiekvienas, statybos metu galima rengti talkas, burti bendraminčius ir kurti keisčiausių formų pasakų namus. Beje, plaušmolis yra itin maloni dirbti, nekenksminga medžiaga, kurią lengva nuplauti vandeniu tad dirbant užtenka naudoti apsaugines pirštines.
Namas kaip skulptūra
Daugumai plaušmolio namai didžiausią susižavėjimą kelia dėl savo neįprastos formos, lankstumo ir galimybės kurti unikalius pastatus bei interjerus. Padarius namo karkasą bei laikančiąsias sienas prie jų galima lipdyti ko ne bet ką – kurti ornamentus bei reljefus ar mozaikas, kirsti nišas, formuoti garsųjį katalonų architektą Antonio Gaudi primenančius suolelius, stalus, spinteles ir taip toliau. Jeigu namas statomas ne urbanizuotoje aplinkoje, o gamtos apsuptoje sodyboje, pravartu įdarbinti vaizduotę ir susikurti itin išskirtinę poilsio erdvę, kurioje gera atsikvėpti nuo kasdienės monotonijos.
Prieš pradedant planuoti tokius statinius, įkvėpimo galima semtis iš daugybės pavyzdžių Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ar JAV. Nors Lietuvoje tokios statybos patirtis dar ganėtinai kukli, jau ir čia plaušmolio namai nebėra utopija – galima patiems aplankyti tokių namų gyventojus ir sužinoti daugiau šios statybų technologijos privalumų bei trūkumų.
