2009 m. gruodį, kai tuometinė šalies valdžia suprato, kad toliau į finansų duobę kristi jau nebegalima, buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, numatytas galioti 2010–2011 m. Jo preambulėje Seimas išdėstė įstatymo priėmimo priežastis: konstatavo, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų prognozės rodo nuolat didėjantį deficitą, nulemtą Lietuvos ūkį apėmusios ekonomikos krizės; pabrėžė būtinybę stabilizuoti Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą ir subalansuoti pinigų srautus; siekį kiek įmanoma apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes ir ekonomikos krizės laikotarpiu užtikrinti išmokų mokėjimą laiku.
Kokiomis priemonėmis Lietuvos valdžia ketino lipti iš valstybės ir „Sodros“ krizės? Tarp jų buvo ir tokios: 1) sumažinti socialinio draudimo pensijas bei 2) sumažinti nedarbo socialinio draudimo išmokas.
Taip ir buvo padaryta. Senatvės pensijos 2010–2011 m. buvo sumažintos priklausomai nuo gaunamos pensijos dydžio, pvz., iki 650 Lt pensijos nebuvo mažinamos, 650-700 Lt mažinamos 14,6 Lt, 950-1000 – 62 Lt, didesnės kaip 1500 Lt – 213 Lt.
Jokia suirutė neįvyko. Pensininkai puikiai suprato, kad visa tai – objektyvių aplinkybių padarinys, nes pensijos buvo sumažintos ir kitose šalyse, pvz., Latvijoje. Pensininkus ramino žinia, kad sumažinimas truks tik dvejus krizės metus – taip ir įvyko, nuo 2012 m. pensijos grįžo į 2009 m. lygį. Dėl prarastų pajamų (sumažinus pensijas) grąžinimo dar nėra visiškai aišku, valdžia tikina, kad „yra realu“ jau 2014 m. kompensuoti 2010–2011 m. pensijų apkarpymus. Tikėkimės.
Laikykime, kad pensininkai iš krizės jau išplaukė ar bent greitai – kitąmet atgavę pensijų nepriemokas – visiškai išplauks. Tačiau dėl sumažintų nedarbo išmokų atstatymo, jos pagal seną tradiciją kartais dar vadinamos bedarbio pašalpomis, jokio aiškumo nėra. Tai kas gi atsitiko su tomis bedarbio pašalpomis?
Minėtame socialinių išmokų perskaičiavimo įstatyme sakoma, kad „mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 650 Lt“. Sunku pasakyti, kodėl buvo nustatytas toks įžeidžiantis žmogaus orumą dydis, nes vadinamoji skurdo riba 2009 m. buvo 831 Lt. Tiesa, 2010 m. ji, matyt, stebuklų lazdele pamojus, nukrito iki 701 Lt, o 2011 m. – net iki 691 Lt.
Tačiau net ir šis dydis yra didesnis už įstatymu nustatytą maksimalią nedarbo išmoką – 650 Lt. Ar gali žmogus oriai gyventi gaudamas tokią sumą? Gal iki prarasdamas darbą jis gaudavo 2000, gal ir 4000 Lt į rankas? Tačiau valdžiai, matyt, nerūpi toks žmogaus grūdimas į žemesnį už skurdo lygį.
Nedarbo draudimo įstatyme (jis nei panaikintas, nei sustabdytas!) parašyta, kad maksimali nedarbo draudimo išmoka „negali būti didesnė kaip 70 proc. paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio“. Nuo 2010–2011 m. galiojusių draudžiamųjų pajamų dydžio 1170 Lt, 70 proc. būtų 819 Lt, o nuo 2012 m. įsigaliojusio 1488 Lt dydžio – net 1042 Lt. Tačiau minėtu išmokų perskaičiavimo įstatymu įkirsta maksimali 650 Lt pašalpos suma, kaip matome, nesiekė nei 2010–2011, tuo labiau 2012–2013 m. nustatyto dydžio.
Vėl grįžkime prie socialinių išmokų perskaičiavimo įstatymo. Argi neišnyko priežastys, nulėmusios tokių išmokų dydžio sumažinimą? Drąsiai galima atsakyti: jeigu ir visiškai neišnyko, tai matosi akivaizdžios tendencijos į jų nykimą. Matyt, todėl ir buvo atstatytos socialinio draudimo pensijos, bet apie nedarbo išmokas tiesiog pamiršta. Taigi – dar kartą apie įstatyme įvardytas priežastis.
Pirmoji – būtinybė stabilizuoti „Sodros“ biudžeto deficito didėjimą. Statistika rodo, kad „Sodra“ ryžtingai juda deficito mažėjimo kryptimi. Jei 2009 m. jis buvo 2,8 mlrd. Lt, tai 2010 m. – 2,7 mlrd., 2011 m. – 2,2 mlrd., 2012 m. – 2 mlrd., 2013 m. – 1,2 mlrd., o 2014 m. planuojamas tik 0,3 mlrd. Argi ne akivaizdi tendencija?
Antroji – socialiai jautrių asmenų grupių apsauga. Bedarbiai, čia jau net aiškinti nereikia, iš tikrųjų yra jautri grupė, tačiau sumažintos nedarbo draudimo išmokos jų padėtį dar labiau pablogina, beje, bedarbių š.m. kovo 1 d. šalyje buvo 229,9 tūkst. – tikrai daug. Maždaug penktadalis jų gauna nedarbo draudimo išmokas, pripažinkime – ne tiek daug.
Tačiau tarp jų jautresni yra ne buvusieji minimalių atlyginimų gavėjai, nes jų nedarbo išmoka, skaičiuojant nuo, pvz., 1000 Lt, sudaro 65 proc. buvusio atlyginimo. Deja, gavusių, tarkim, 3000 Lt atlyginimą, dabartinė maksimali išmoka tesudarys 22 proc., o gavusių 5000 – tik 13 proc. atlyginimo. Ir tai – tik pirmus tris nedarbo mėnesius, vėliau toji išmoka ryžtingai sumažėja. Argi tokia išmoka gali vadintis nedarbo DRAUDIMU? Jokio draudimo čia nėra, tai, iš tikrųjų, jau tik bedarbio pašalpa.
Straipsnio pradžioje minėto įstatymo aiškinamajame rašte rašoma, kad įstatymo tikslas yra „nustatyti teisinį reglamentavimą, pagal kurį apdrausti asmenys, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmokas, būtų skatinami ieškotis darbo“. Tačiau sudarant šiltnamio sąlygas nekvalifikuotiems žmonėms (būtent jie dažniausiai gauna minimalų atlyginimą) ir speigračio sąlygas išsilavinusiems, gavusiems geresnius atlyginimus, būtent pastarieji bus paskatinti bėgti iš to speigračio į šiltesnius kraštus, turiu mintyje – į emigraciją.
Buvęs socialinės apsaugos ministras Donatas Jankauskas 2011 m. siūlydamas pratęsti LAIKINOJO (sovietiniais metais nieko nebūdavo pastovesnio kaip „laikinai“...) įstatymo dėl nedarbo draudimo išmokų sumažinimo galiojimą, aiškino, kad tai leis sutaupyti apie 104 mln. Lt. Nors šiuo skaičiumi vertėtų labai suabejoti, tačiau žmonių nusivylimo savo valstybe kaina vis tiek yra didesnė.
Kitas eksministro argumentas – kad tik pratęsus įstatymo galiojimą, t.y. nurėžus geriau uždirbusiųjų žmonių pašalpas, nedarbo draudimo išmokos bus laiku išmokamos – irgi neįtikinamas. Juk pensijų dydžio atstatymas nuo 2012 m. neįnešė jokios suirutės į valstybės finansus.
Apie šią socialinę žaizdą – nepaisymą to, kiek žmogus įmokėjo įmokų, apskaičiuojant jo nedarbo draudimo išmoką, prieš kelerius metus aliarmavo garbūs socialinių problemų analitikai – Teodoras Medaiskis 2011 m. pabaigoje žurnale „IQ“ straipsnyje „Ar Lietuvoje panaikinsime nedarbo draudimą?“ ir Romas Lazutka dar 2009 m. pabaigoje „Bernardinuose“ straipsnyje simboliniu pavadinimu „Ir tamsa, ir klasta jų žingsnius telydi“. Pastarajame tekste rašoma: „Sumažinta bedarbio išmoka jo šeimą nustums į socialinės pašalpos gavėjų gretas, jo vaikus teks nemokamai valgydinti mokykloje, už jo komunalines paslaugas arba mokės valstybė, arba jis taps skolininku paslaugų teikėjams.“ Argi tai – ne pranašystė, kad nedarbo išmokų sumažinimas – skaudi valstybės socialinės politikos klaida?
* * *
Kaip visada, žvelgdamas į Lietuvą, akies krašteliu pasižiūriu ir į Baltijos seses – Latviją ir Estiją. Kaip ten tvarkomasi su nedarbo draudimo išmokomis? Pradėkime nuo Latvijos. Bendra šios šalies nedarbo išmokų apskaičiavimo taisyklė: išmokos dydis – 50-65 proc. gauto atlyginimo, priklausomai nuo stažo. Jei apskaičiuota išmoka vienai dienai yra didesnė už 56 Lt, tuomet vienos dienos išmoka skaičiuojama taip: 56 Lt + 50 proc. nuo minėtą sumą viršijančio dienos atlyginimo dydžio. Galbūt pasaulio rekordu reikėtų laikyti pagal minėtą formulę apskaičiuotą vieno iš bankrutavusio „PAREX“ banko vadovų bedarbio pašalpą – 123 tūkst. Lt...
Šiuo metu jau nustatytos tokių išmokų lubos: turintiems iki 9 metų darbo stažą, maksimali išmoka lygi 7518 Lt, o turintiems 30 metų stažą – 9776 Lt. Vis dėlto vidutinė nedarbo išmoka Latvijoje nėra kosminėse aukštumose – 747 Lt (nuo vidutinio 2374 Lt atlyginimo – 31 proc.), bet Lietuvoje yra vis tiek kur kas mažesnė – 569 Lt (nuo vidutinio 2232 Lt atlyginimo – 25 proc.).
Estija taip pat nenusileido iki kokio nors išmokų mažinimo. O maksimali nedarbo dienos išmoka šioje šalyje sudaro 50 proc. (po 100 mokėjimo dienų – 40 proc.) trigubo praeitų metų vidutinio dienos atlyginimo. Jeigu atlyginimas buvo didesnis nei trigubas, išmoka vis tiek bus skaičiuojama tik nuo trigubos sumos. Skaičiuojant konkrečiai, maksimali vienos dienos išmoka 2013 m. pirmąsias 100 dienų būtų 34,02 euro, vėliau – 27,22 euro.
Taigi maksimali mėnesio išmoka Estijoje – 1020 eurų arba 3519 Lt. Gaunančiųjų vidutinį atlyginimą (2950 Lt) nedarbo išmoka sudaro 1475 Lt. Vidutinė nedarbo išmoka Estijoje – 283 eurai arba 976 Lt (nuo vidutinio 2950 Lt atlyginimo – 33 proc.).
* * *
Pabaigai – keletas mūsų garbaus socialinių problemų tyrėjo T.Medaiskio įžvalgų iš aukščiau minėto jo straipsnio, beje, pasirodžiusio prieš pat 2011 m. Seimo balsavimą dėl išmokų sumažinimo įstatymo galiojimo pratęsimo: „Jei vis dėlto taupymo argumentas visame šitame reikale yra svarbiausias, tai, ponai įstatymų rengėjai ir leidėjai, nedangstykite jo melagingu (kad nepavadinčiau blogiau) aiškinamajame rašte nurodytu siekiu „sumažinti finansines paskatas asmenims ilgesnį laiką likti bedarbiais“. Jei jau reikia taupyti, tai būtų geriau dar metams suspenduoti dabartinį įstatymą arba laikinai sumažinti nedarbo draudimo išmokas, bet palikti jų priklausomybę nuo žmogaus mokėtų įmokų. Priešingu atveju nebeliks jokio draudimo, o tik apgailėtina pašalpa.“
Deja, Seimas tą kartą – 2011 m. gruodžio 20 d. ir lygiai po metų – 2012 m. gruodžio 20 d. – pratęsė tą nelemtą įstatymą, kuris, anot T.Medaiskio, „tuos išsilavinusius ir gerai uždirbančius, kuriuos ištiko tokia bėda kaip nedarbas, užuot „skatinęs ieškoti darbo“, paskatins iš tokios šalies emigruoti.“ Negi „Laikinasis įstatymas“ tikrai turi tokį kenkėjišką tikslą?
