Kuo intensyviau apie tai galvoju, vaizduotė taip įsisiautėja, kad pradedu "girdėti" garsus ir net matyti šmėžčiojančius šešėlius namuose ar neaiškias būtybes tamsiame kambario kampe. Suprantu, kad visa tai yra tik mano vaizduotė, bet dažnai nesugebu jos valdyti ir kartais net bijau būdama viena namie nueiti tamsiu koridoriumi iki tualeto.
Nenoriu, kad mane tokios vaikiškos baimės valdytų visą gyvenimą, kaip sutramdyti savo vaizduotę ir nugalėti nepagrįstą baimę?
Neatsimenu jokių vaikystėje patirtų traumų ar sukrėtimų, kurie galėjo sukelti tokią baimę. Net esant kitam žmogui šalia, bet šnekant apie neegzistuojančias būtybes ir siaubo filmų pabaisas, pradedu "gaudyti" kiek vieną neįprastą garsą gretimame kambaryje ar nervingai sukiotis į koridorių, nes atrodo, jog matau kažką vaikštant ar tykant kitame kambaryje.
Širdis pradeda plakti smarkiau, o jei draugai sugalvoja papokštauti ir tuo metu dar pagąsdinti, vos laikausi neverkdama. Nenoriu, kad nesprendžiant šios problemos ji išsivystytų į kokią psichologinę ligą.
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Savo atsakymą norėčiau pradėti nuo drąsinimo spręsti savo įvardintą sunkumą labiau tiesioginiu ir kur kas efektyvesniu būdu – gyvų konsultacijų metu. Kaip jūs pati aprašėte, baimė yra gana ryški ir aktyviai veikianti jūsų gyvenime, dėl to tikrai nederėtų delsti ir laukti, kol jūsų viduje gyvenantis nerimas ims vis labiau stiprėti, plėstis ir kontroliuoti jūsų gyvenimą.
Vaikystėje košmarai ir pabaisos vaikus ima lankyti kaip mirties suvokimo išraiška. Dažnai tai sutampa su laikotarpiu, kai vaikas ima užduoti klausimus apie gyvenimo baigtinumą ir šis pirmas egzistencinis nerimas tampa baisiais sapnais, raganomis, kitomis pabaisomis.
Tai, kuo dalinatės jūs, įvardindama kaip lakios vaizduotės produktą, labiau gali sietis su egzistenciniu nerimu, kurį išreiškia anapusinio gyvenimo klausimas, pasąmonės sukuriamos fantazijos apie jame egzistuojančias dvasias, jų bendravimą su gyvųjų pasauliu.
Gali būti, kad tai, ką jūs išgyvenate kaip garsus, šešėlius, yra ir kitokių nerimų išraiška. Dėl to labai svarbu atrasti, kas yra tai, kas jus tam tikra prasme persekioja ir neduoda ramybės. Nes, kaip jau minėjau, tai kas gali atrodyti kaip siaubo filmų ir polinkio kurti vaizdinius sąjunga, gali būti jūsų gyvenime veikiantys, nepriimti į sąmonę ir vis iš jos iškylantys baiminantys elementai.
Baimės kalba ir apie iš esmės išgyvenamą nesaugumą, kurį, panašu, jūs patiriate. Minėjote, kad nesate nieko baisaus patyrusi savo vaikystėje, visgi gali būti kai kurių faktų, kurie jūsų kaip vaiko buvimui buvo per sudėtingi ir atmintyje jų nelikę, tačiau jie veikia šiandien kaip tam tikras iš pasąmonės kylantis nesaugumo, baimės pojūtis, tarsi ženklas, jog kažkas jumyse gyvena, kas nori būti pamatytas ir gal būt tam tikra prasme priimtas, nors ir šiuo metu pakankamai gąsdinantis.
Taigi klausimų tikrai daugiau nei atsakymų. O tuo tarpu susiduriate su stipriais pojūčiais, kurie sukuria nemažai įtampos. Labai svarbu, kad parašydama šį laišką žengėte pirmąjį žingsnį pagalbos link. Labai drąsinčiau eiti ir toliau – gyvos konsultacijos kryptimi.
Vaida
Rašykite: psichologui@delfi.lt. Psichologai neatsakinėja asmeniškai, atsakymai publikuojami DELFI rubrikoje GYVENIMAS.
