Nusprendėme užsukti į vieną iš dėvėtų drabužių parduotuvių sostinėje ir įvertinti jos asortimentą. Užduotis – sukurti tris drabužių derinius, skirtus kasdienai, vakarui ir laisvalaikiui.
Trys drabužių komplektai – 104 Lt
Užsukus į parduotuvę, pradžiugino pardavėja, sušukusi: „Šiandien parduotuvėje visoms prekėms taikoma 30 procentų nuolaida.“ Tad visos dėmesį atkreipusios prekės kainuos dar mažiau.
Kasdienai nusprendėme rinktis neišsiskiriančių spalvų derinį. Puikiai tiko pilkas sijonas (19 Lt), juoda palaidinukė trumpomis rankovėmis (12 Lt) ir raukinukais puoštas megztukas (22 Lt). Nors bendra drabužių kaina nepasirodė labai maža – 53 litai, prisiminkime, jog tądien parduotuvėje vyko akcija, tad viską būtų galima įsigyti už 37 litus.
Dėl vakarinės aprangos ilgai negalvojome - išsirinkome gražiausią oranžinės spalvos suknelę. Kaina – 30 Lt, pritaikius nuolaidą – 21 Lt.
Laisvalaikio drabužiai turi atspindėti žmogaus stilių, tad nusprendėme surizikuoti ir paieškoti vis iš mados neišeinančių odinių drabužių. Rezultatas – raudonas odinis sijonas su užtrauktuku – 32 Lt, kniedėmis, užtrauktukais ir kitomis metalinėmis dekoracijomis puoštas trumpas odinis švarkelis – 22 litai. Palaidinukė iš jau minėto kasdienio komplekto – 12 litų. Iš viso – 66 Lt, pritaikius nuolaidą – 46 Lt.
Kuria originalų stilių
Tai, kad dėvėtų drabužių parduotuvės vis populiarėja, patvirtina ir mados blogų rašytojos. Apie mados tendencijas, gyvenimo būdą ir naujausius pirkinius savo internetiniuose dienoraščiuose skelbiančios merginos pripažįsta, kad neretai tenka nustebti radus puikiai atrodantį, madingą drabužį už patrauklią kainą.
Mados blogą „Kur mano raktai?“ rašanti 23 metų vilnietė Sandra Rabašauskaitė dėvėtų drabužių parduotuves renkasi dažniau nei populiarias naujų drabužių parduotuves. Pasak merginos, taip yra todėl, kad apsiperkant populiariose naujų drabužių parduotuvėse labai sunku sukurti savo išskirtinį stilių.
Tiesa, mergina pabrėžė, kad norint įsigyti gerai žinomų prekinių ženklų drabužius ar aksesuarus, kainos gali ir nelepinti.
„Tačiau visada galima rasti įvairių akcijų ir išpardavimų, ir rasti puikių dalykų už visai nedidelę kainą. Turint nedideles pajamas, galima apsipirkinėti dažnai ir nuolat atnaujinti savo garderobą. Aš perku daiktus ne dėl jų vardų, o dėl to, kad jie yra unikalūs, niekur nematyti ir galintys padėti sukurti išskirtinį stilių. Visada žiūriu tik į patį drabužį ir jo būklę, tik tuomet kartais užmetu akį į prekinį ženklą tiesiog iš smalsumo“, - tikino mergina.
Nenorintiems pasimesti tarp daugybės dėvėtų drabužių parduotuvėse kabančių aprangos detalių, mergina patarė prieš einant ten įkvėpimo paieškoti mados tinklaraščiuose bei mados leidiniuose.
„Taip pat parduotuvėse labai svarbu kritiškai vertinti kiekvieną rastą daiktą ir neleisti nedidelei kainai nugalėti. Svarbu į kiekvieną daiktą žiūrėti lyg jis kainuotų kelis šimtus ir galvoti, ar perkamas drabužis tikrai tiks jau prie turimų drabužių, ar jis tikrai kokybiškas, nesudėvėtas ir vertas būti jūsų spintoje“, - pasakojo internetinio dienoraščio apie madą rašytoja.
Pataria įvertinti drabužio naudą
Mados blogą „Spintos guru“ rašanti dvidešimtmetė Deimantė Bulbenkaitė, kuri mada domisi jau aštuonerius metus, prisipažino, kad rimčiau dėvėtų drabužių parduotuvėse pradėjo lankytis vos prieš pusmetį. Jose mergina randa įdomių bei kokybiškų aksesuarų už prieinamą kainą ir drabužių, kurių nėra mačiusi niekur kitur.
„Į etiketes niekuomet nesižvalgau, labiau domina daikto kokybė, originalumas. Nors dėvėtų drabužių parduotuvėje yra įsigyti tiek pigesnių, tiek truputį brangesnių drabužių, neslėpsiu, kad stengiuosi į parduotuves užeiti būtent tomis dienomis, kai vyksta įvairios akcijos ar visi daiktai parduodami už tą pačią kainą. Aišku, tokias parduotuves verta rinktis, jei svarbiausias naudos kriterijus yra galimybė sutaupyti - kai kuriose naujų drabužių parduotuvėse kainos paprasčiausiai nelogiškos, tad perkant dėvėtą daiktą kainos ir kokybės santykis geresnis. Be to, tokios parduotuvės labai naudingos jaunimui bei mados gerbėjams, nes galima rasti originalių vienetinių daiktų, už kelis litus įsigytą drabužį galima persiūti, jį modifikuoti“, - priežastis, kodėl pradėjo lankytis dėvėtų drabužių parduotuvėse, įvardijo mergina.
Apsiperkantiems dėvėtų drabužių parduotuvėse mergina patarė neskubėti ir gerai apgalvoti, ar tokio drabužio tikrai reikia, ar jis perkamas tik todėl, kad yra pigus.
„Jeigu leidžia galimybės, patarčiau nepirkti vien dėl spontaniško susižavėjimo maža kaina - visuomet reikėtų įvertinti drabužio būklę, kainos ir kokybės santykį, galimus drabužio dėvėjimo būdus - galbūt puiki devintojo dešimtmečio stiliaus suknelė ir atrodo labai įdomiai bei yra parduodama už juokingą kainą, tačiau ar jūs tikrai ją dėvėsite?“, - retoriškai klausė mergina.
Daiktai, turintys istoriją
Pasak dėvėtų drabužių parduotuvių savininkų, nei pirkėjų, nei pardavėjų, siūlančių įsigyti dėvėtus drabužius – netrūksta. Prieš penkis metus pradėjusio veikti „Blusturgio“ organizatorės savo verslo idėją parsivežė iš užsienio.. Tiesa, „Blusturgyje“ leidžiama prekiauti tik savo asmeniniais daiktais arba kūrybiniais darbais, tačiau jie neturi sudaryti daugumos visų turimų prekių. Draudžiama prekiauti pelno siekiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, gaminantiems ar perpardavinėjantiems ne vienetinius daiktus.
„Žmonės nori vis dažniau atsinaujinti spintos turinį, o perkant dėvėtus drabužius tai galima padaryti išleidžiant mažiausiai pinigų. Be to, ankščiau drabužių iš antrų rankų pirkimas būdavo siejamas su nepritekliumi, o dabar tai tapo populiaru ir net madinga. Ir galiausiai, pradėjus daugiau dėmesio skirti ekologijai, vartojimo mažinimui, pirkti dėvėtus drabužius tapo ir prasminga“,- pasakojo viena iš „Blusturgio organizatorių Ignė Aleksandravičiūtė.
Jos teigimu, dėvėti drabužiai Lietuvoje – labai populiarūs, tad išskirti tipišką, dėvėtus rūbus perkančio žmogaus portretą yra nelengva. „Tai gali būti patys įvairiausi žmonės. Vieni, kurie ieško geros kokybės drabužių už patrauklią kainą. Kiti, tai įdomių, vintažinių, vienetinių daiktų, o kaina jiems nėra pats svarbiausias faktorius renkantis drabužį“, - pasakojo I. Aleksandravičiūtė.
