Yra du pagrindiniai tinklainės atšokimo tipai. Pirmasis ir labiausiai paplitęs tipas žinomas kaip tinklainės plyšimai, kuriems įvykus, per plyšio ar įtrūkimo vietą pradeda bėgti skystis iš stiklakūnio. Jis kaupiasi po juntamąja tinklainės dalimi ir galiausiai atskiria ją nuo akies dugno, kaip tapetus nuo sienos.
Nors tinklainės plyšimus teisingiau būtų atskirti nuo jos atšokimo, toks skyrimas yra dirbtinis. Dažnai pasitaiko ir viena, ir kita, arba tinklainė pirmiau įplyšta, o tada atšoka.
Paprastai tinklainės plyšimai įvyksta šonuose, todėl regėjimas beveik nepakinta. Kadangi plyšimai gali sukelti tinklainės atšoką, kuri pavojinga regėjimui, gydytojai rekomenduoja tinklainės plyšimus gydyti chirurginiais metodais. Atšokus tinklainei, būtinas skubus gydymas, kad pacientas neprarastų regėjimo.
Tinklainės atšokimo rizika padidėja esant trumparegystei, sergant glaukoma, diabetu, AIDS, įvykus tinklainės atšokai kitoje akyje, nustačius genetinį polinkį (jeigu tinklainė buvo atšokusi giminaičiams), gydytojams aptikus silpnas tinklainės vietas, atlikus kataraktos operacijas, taip pat patyrus akies traumą (tinklainė gali atšokti po traumos praėjus net keleriems metams, kadangi surandėję audiniai gali dirginti tinklainę).
Tinklainės plyšimai gali vykti palaipsniui ir be jokių simptomų. Kartais akyse gali pasirodyti kibirkštys ir žiežirbos, po kurių regos lauke atsiranda tamsių dėmių. Jeigu iš tikrųjų vyksta tinklainės atšokimas, regos lauką tarsi uždengia juoda uždanga.
Jeigu tinklainė atšoka geltonosios dėmės srityje, smarkiai krenta centrinės regos aštrumas, žmogus gali įžiūrėti tik šviesą ir judesį. Šie simptomai išlieka iki pat gydymo pabaigos.
Gydytojas tinklainės plyšimus ir atšoką gali diagnozuoti oftalmoskopu, išplėtęs akių vyzdžius.
Tinklainės plyšimus galima gydyti dviem būdais: lazerine chirurgija arba krioterapija (gydant šalčiu).
Pirmuoju atveju tinklainė plyšimo vietoje tarsi privirinama lazerio spinduliu. Krioterapijos atveju sritis aplink plyšį užšaldoma. Žaizdai gyjant, susiformuoja sąaugos, kurios sutvirtina tinklainės plyšimo kraštus.
Tinklainės atšokai gydyti taikomi įvairūs chirurginiai metodai, kurie priklauso nuo atsisluoksniavimo tipo. Šią ligą būtina gydyti kuo skubiau, jei įmanoma, per kelias dienas. Galimybės išgelbėti regėjimą būna tuo didesnės, kuo trumpiau tinklainė išbūna atšokusi ir kuo arčiau pasilieka prie pigmentinio epitelio. Manoma, kad smarkiai ir seniai atšokusią tinklainę pražudo deguonies ir maistingųjų medžiagų trūkumas.