Susirinkę mokyklos aktų salėje vaikai priminė paukščių turgų – tiek visi klegėjo, ulbėjo, čirškėjo. Bet konferencijoje mokiniai dirbo rimtai ir parodė draugams tai, ką buvo išmokę, paruošę. O temos buvo labai įvairios: mįslės bei skaičiuotės apie paukščius, kodėl gandras varles gaudo, kodėl genys margas, kodėl pelėdos akys didelės, vaikai pasakojo įdomybes apie paukščius, prisiminė paukščius rekordininkus, ėjo ratelius, dainavo, mėgdžiojo paukščius, sakmes porino, žaidė žaidimus, netgi pristatė savo kūrybos knygelę „Paukščiai, paukšteliai, paukštytės“, piešė plunksnas.
Nemažai buvo ir stendinių pranešimų, iš kurių ir vyresnieji galėjo pasisemti įdomybių apie paukščius, prisiminti orų spėjimus stebėdami paukščių elgesį. Tuo metu, kai vaikai dirbo grupėse, jų mokytojos irgi nesėdėjo be darbo: penktokas E. Ambrazas su tėčiu mokė mokytojas origamio paslapčių - kaip iš popieriaus išlankstyti įvairius paukščius.
Mokiniai su savo mokytojomis buvo parengę daugiau kaip 50 pranešimų, dirbo 6 skirtingose grupėse, bet iki konferencijos pabaigos išliko žvalūs ir darbingi. Susipažinę su senolių papročiais, prisiminę tautosaką, atradę įvairių mokslinių įdomybių žavesį mokiniai ir į pavasarėjančią gamtą žvelgs atidžiau. O po tokio svarbaus darbo, anot poetės R. Skučaitės, visi „dumsim į palaukę!/ Kur girdėta - / Paukščiai laukia!“ Juk mokinių pavasario atostogos - ant nosies!