Kauno gatvė Vilniuje - pavojinga vieta katėms. Atrodo, tiek vietos pasislėpti, kad niekam netrukdytų, sandėliukai, griuvėsiai, apleisti rūsiai, bet vis tiek kažkam užkliūva. Prieš keletą dienų gyvūnų globos organizacijos gavo pranešimą, kad viename iš kiemų bloguoja ir gaišta ten gyvenančios laukinukės katės. Nuodytojas įtariamas, bet ar tai baigsis kokiomis nors sankcijomis, kol kas neaišku.
VšĮ „Mažoji Liza" paėmė į globą tris nunuodytukes, atgabeno jas į veterinarijos kliniką. Mums jos nėra beasmenės kiemo murzės. Jos yra pastebėtos jau senokai, bet vis nesiduodavo pagaunamos. Trijulė ir vardus turi: Laki (trispalvė), Venera (rainai trispalvė), Pudra (pilkutė).
Iš pradžių buvo galima tik tikėtis, kad išgyvens, bet laimė, skubiai ėmusis veiksmų, pavyko nuodus iš organizmo pašalinti. Lašinės, vaistai kepenims, geras maistas, šiluma, priežiūra, - jos jau atsigavo. Visos šios katės nėra drąsuolės. Gražuolės Laki su Venera dar jaunos, 9-10 mėnesių, bet į žmogų žiūri įtariai, o Pilkutė kaip tik ramesnė: ir šilto, ir šalto mačiusi katė supranta, kad ant rankų ją ima ne šiaip sau, ima, nes nori pagelbėti.
Jos nežino dviejų liūdnų dalykų: kad už jų vaistus ir slaugymą stacionare susikaupė 400 litų skola, kuri kasdien didėja, ir kad savanoriai bijo jas leisti atgal į kiemą. O greičiausiai teks.
Todėl skubiai ieškome saugių namų ir žmonių, kurie turėtų noro bei laiko jaukinti kateles. Savanoriai turi po keletą globojamų kačių ir į tokią kompaniją įsiliejusios naujokės netaps jaukesnėmis ir laimingesnėmis, be to, jiems laiko trūksta tiesiog katastrofiškai. Viena, dvi katės namie - ir švelnus, supratingas dėmesys gali padaryti stebuklą. Tik ar pavyks rasti tokių žmonių?
Jei tokių žmonių neatsiras, jei niekas nepasiryš priglausti nunuodytukių laikinai ar visam laikui, jas teks paleisti į atgal: klinikos stacionaras - ne išsigelbėjimas, jame negalima gyventi amžinai. Kad ir pavojingas tas kiemas, bet savas, pažįstamas...
Žiauru? Taip, žiauru. Gal jos taps atsargesnės? Gal. Gal nuodytojas apsiramins? Tikėkimės. O kodėl negalima paleisti į kokį nors kitą kiemą? Nes katės nepažįstamame kieme pražus, nežinos, kur rasti maisto, jas išvys senbuviai katinai ar šunys, o be to, kas garantuos, kad tame kieme irgi negyvena koks nors felinofobas...
Ar neskaudės širdies? Jūs net neįsivaizduojate, kaip skaudės. Nuolatinis rūpestis: ar nesušalo, ar nesusirgo, ar kas neužpuolė, ar nebadauja, ar nepartrenkė mašina... Bet turint tiek globotinių ir tokias išlaidas, rankos tiesiog svyra. Katė - ne daiktas, kurį gali nunešti į rūsį ir išsitraukti, kai jau turėsi vietos ir laiko juo užsiimti. Jai dėmesio ir sprendimų reikia jau dabar.
Neteiskite ir nepykite: visada kviečiame prisidėti prie gyvūnų globos atsakingus žmones, jei tik yra konstruktyvių pasiūlymų ir reali pagalba.
Todėl jei galite padėti, jei galite pasiūlyti saugų ir uždarą kiemą ar savo namus, laikinai ar visam laikui, vienai ar dviem miauklėms, susisiekite info@mazojiliza.lt arba 860014377.
Jei galite pagelbėti padengti skolą, būsime irgi labai dėkingi, nes tai ne vienintelės katės, kurias globoja mažytė organizacija, ir ne vienintelės skolos, kurios veržia kilpą ir neleidžia plėtoti veiklos...
P.S.: gal žinote apie šį atvejį daugiau, turite svarių įrodymų? Parašykite mums.