Kaip gi jiems kasdien gyventi tarsi dviejuose pasauliuose: namie ir už namų, juolab, jeigu tie pasauliai nesueina ir kiekvienas diktuoja savo įstatymus? Tai, kas gerai viename, neįvertinama kitame, už ką giria čia, ten laikoma nevertingu. Ar jūs taip galėtumėte?
Mes neretai klaidingai manome, kad, jei vaikai tokie kategoriški, užsispyrę ir nenusiteikę kompromisams, vadinasi, jiems nereikia mūsų pagalbos ir apsaugos. Ir iš tiesų būna sunku patikėti, kad būtent dabar jie nesaugūs kaip niekad, kad pirmą kartą ir išgąsdinti ir nelaimingi. Kaip jie beišdykautų ir protestuotų, nė už ką nepalikite jų be paramos ir visuomet dalyvaukite jų gyvenime.
Juk to ir laukia iš mūsų vaikai. Nejaugi taip sunku jiems tai duoti?
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją