Jaunas žmogus gali būti paskatintas rašyti savo gyvenimo būdo, patirtų įvykių, skaudžių prisiminimų dėka (taip, dėka tų priežasčių gimsta unikalūs talentai). Dažniausiai toks žmogus aplinkoje visada bus visiems draugiškas, linksmas, lengvai bendraujantis, bet giliai viduje - uždaras ir nekalbantis apie asmeninius dalykus, kuriuos patyrė.
Žinoma, yra ir atvirkštinių variantų, nes mes nesame vienodi, visi esame skirtingi ir saviti. Šiuo atveju toks jaunasis rašytojas visas neigiamas ir teigiamas emocijas išlieja popieriaus lape arba šiuolaikiškesniu būdų - rašo kompiuteriu. Tik iškyla kitas klausimas: ar rašantis jaunasis poetas pasakoja apie savo turimus gabumus?
Mano žiniomis ir remiantis asmenine patirtimi dauguma apie savo pomėgį rašyti eiles nutyli, galbūt bijo draugų apkalbų, pašaipų, būti atstumtais. Bet jei tu esi toks ir skaitai šį straipsnį, negalima to slėpti jokiu būdu. Gal tavo eiles ar tekstus skaitys visa Lietuva ir ne tik? Gal turi savyje tokį žvėrišką talentą, o jį slopini?
To daryti negalima. Reikia dėti visas įmanomas pastangas ir pranešti pasauliui: aš esu kūrybingas ir kitoks nei tu, aš esu unikalus ir išskirtinis (...).
Palinkėjimas ir postūmis tiems jauniesiems mūsų talentams: ei, žmogau, nestabdyk, jei esi kūrybingas, parodyk save, būk aktyvus. Žinau, kad perlipti per save bus labai sunku, tačiau pasiekus tikslą, tave užlies laimę ir pasididžiavimas savimi. Tik neslėpk savo talento!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!