2011 metų kovo 11-ąją ištikęs galingas žemės drebėjimas, didžiulis cunamis ir branduolinė avarija nusinešė daugiau nei 19 tūkst. žmonių gyvybių, 315 tūkst. žmonių teko evakuoti - tarp pastarųjų yra ir pasitraukusieji nuo radioaktyvių teršalų, pasklidusių iš nuniokotos Fukušimos atominės elektrinės.
9 balų žemės drebėjimas supurtė šiaurės rytų Japoniją sukeldamas cunamio bangas, kurios kai kur siekė 30 metrų aukštį, užgriuvusias gyventojus ir jų namus.
13 metrų aukščio vandens siena smogė bendrovės „Tokyo Electric Power Co." (TEPCO) valdomai Fukušimos 1-ajai atominei jėgainei, esančiai į šiaurę nuo Tokijo.
Cunamis sugadino pagrindinę elektros tiekimo reaktoriams sistemą ir atsarginius generatorius, todėl išsijungė aušinimo sistemos. Dėl to išsilydė trijų reaktorių šerdys ir įvyko didžiausia branduolinė avarija nuo Černobylio katastrofos 1986 metais.
Ši triguba nelaimė sukrėtė šalį, kuri laikė save pasiruošusia reaguoti į katastrofas ir tikėjo, jog branduolinės jėgainės, tuo metu tiekusios beveik 30 proc. sunaudojamos elektros, yra švarios, saugios ir pigios.
Parlamento paskirta ekspertų komisija, tyrusi branduolinę krizę, apibūdino ją kaip žmogaus sukeltą katastrofą, kilusią dėl „sąmokslo" tarp vyriausybės, reguliavimo institucijų ir jėgainės operatorių.
Praėjus dvejiems metams, šiaurės rytiniame regione, jau anksčiau jutusiame neigiamą poveikį dėl sparčiai senstančios bendruomenės ir vegetuojančios vietos ekonomikos, pagrįstos žemės ūkiu, atstatymo projektai stringa. Beveik 300 žmonių tebegyvena laikinuose būstuose.